Egzema

APIBRĖŽIMAS

Egzema
– alerginės kilmės odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio
niežtinčiu išbėrimu. Tai neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis
odos uždegimas.

EPIDEMIOLOGIJA

Paprastai
egzema suserga žmonės, turintys įgimtą polinkį, kurių giminėje kas nors
sirgo šia liga arba kurių oda labai sausa ir susilpnėjusios jos
apsauginės savybės. Egzema gali susirgti visų psichologinių tipų žmonės.

Atopinė
egzema pasireiškia apie 10-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir 3-5
proc. suaugusiųjų. Paskutiniu metu ji pasireiškia vis dažniau.
Padidėjimas nuo dviejų iki penkių kartų pastebėtas per pastaruosius 30
metų, ir to priežastis tikrai nėra aiški.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Egzema skirstoma į kelias grupes pagal jos atsiradimo priežastis.

• Atopinė: alerginis tipas, dažnai pasitaikantis žmonėms, kurie taip pat
  serga šienlige ir astma. Ji dažniausiai prasideda vaikystėje, vėliau
  gali visiškai pranykti, o kada nors vėl atsinaujinti. Ligos vystymąsi
  gali paskatinti psichologinės traumos, klimatas (liga dažniausiai
  paūmėja rudenį ir žiemą), žalingi įpročiai, ypač nesaikingas alkoholio
  vartojimas.
• Alerginė kontaktinė: dėl odos kontakto su kokia
  nors medžiaga, kuriai individas yra jautrus. Ta pati medžiaga nesukelia
  egzemos žmogui, kuris jai nejautrus (nėra alergiškas). Tai antroji pagal
  paplitimą egzemos forma, išsivystanti palaipsniui. Esant polinkiui į
  alergiją, tokių profesijų darbuotojams labai svarbu laikytis darbų
  saugos reikalavimų ir kaip galima labiau vengti kontakto su chemikalais.
• Erzinantis kontaktas: dėl odos kontakto su erzinančiais chemikalais,
  milteliais, valymo priemonėmis ir t.t. Kontaktas su šiomis medžiagomis
  gali sukelti egzemą bet kokiam asmeniui;
• Diskoidinė: atrodo kaip atskiros egzemos salelės normalioje odoje;
• Seborėjinė: kūdikiams atsiranda sauskelnių plote ir ant skalpo.
  Suaugusiems asmenims atsiranda taip pat ant skalpo ir odos raukšlėse
  tarp nosies ir burnos. Gali būti sukelta grybelinės infekcijos. Ji
  atrodo kaip pleiskanos ir dažniausiai nebūna skausminga ar niežtinti.
• Kitos: rečiau pasitaikanti grupė, įskaitant kojų egzemą, kuri atsiranda
  dėl išsiplėtusių venų ir dishidrozinė egzema – intensyviai niežinti
  forma ant rankų, su mažomis ar (kartais) didelėmis pūslėmis.
• Kitas būdas klasifikuoti egzemą yra paremtas egzemos sunkumu ir trukme.
• Ūmi egzema bus odos vieta, kuri neseniai paraudonavo bei paprastai turinti pūslelių ir kartais šlapiavimo ar šašų;
• Lėtinė (chroniška) – aktyviam procesui nurimus, paveikta egzemos oda yra sausa, pleiskanota, sustorėjusi ir suskilinėjusi.
• Infekuota. Bet kuriai stadijai esant egzema gali infekuotis.

KLINIKA

Egzema
dažniausiai pažeidžia dirginamas odos vietas. Sergant ūmine egzema, oda
parausta, joje iškyla smulkių mazgelių, pūslyčių. Pažeistas vietas
peršti, niežti. Pūslytėms plyšus, susidaro ryškiai raudonų,
šlapiuojančių erozijų. Vėliau erozijos apsitraukia šašais, kuriems
nukritus, oda smarkiai pleiskanoja. Pažeistos odos tarpląstelinis
skystis turi daug baltymų. Kai ore šis skystis išdžiūva, baltymai
sudarydami šašus, lieka. Tai dažnai įvyksta infekcijos metu, tada šašai
turi auksinę spalvą.  Poūmės egzemos požymiai tokie patys, tik mažiau
ryškūs. Sergant lėtine egzema, oda sustorėja, pasidaro grubesnė, melsvai
raudonos spalvos, pleiskanoja, išryškėja jos reljefas. Po to, kai
viršutinis odos sluoksnis nusitrina, po juo lieka skausmingi odos
įtrūkimai ir raukšlės.

DIAGNOSTIKA

Atidžiai
apžiūrėjus ir įvertinus išbėrimus, nustatoma, kokio tipo egzema
sergama. Esant reikalui, gali būti paskirtas odos reakcijos tyrimas. Jei
įtariama, jog bėrimas – grybelinė infekcija, paimamos nuograndos ir
siunčiamos ištyrimui dėl grybelio. Jei įtariama egzema dėl kontaktinės
alergijos atliekami lopo mėginiai. Esant infekcijai paimama klinikinė
medžiaga bakteriologiniams ir virusologiniams pasėliams.

GYDYMAS

Priklausomai
nuo egzemos kilmės ir formos, skiriamas gydymas. Nuo uždegimo skiriami
steroidiniai tepalai. Jais patartina teptis tik trumpą laiką (ūmiam
uždegimui numalšinti), nes šie tepalai plonina odą ir daro ją dar labiau
pažeidžiamą. Pastaruoju metu gaminami ir nesteroidiniai kremai nuo
uždegimo, kurie yra saugesni.
Neretai skiriami į vidų vartojami steroidiniai preparatai. Nuo niežėjimo padeda antihistamininiai vaistai.
Nustačius mikrobinę egzemą skiriami vidinio ir išorinio vartojimo
antibiotikai, dezinfekuojamosios, antiseptinės medžiagos. Neretai
ligoniui skiriami imunitetą stiprinantys preparatai.

PROFILAKTIKA

Kadangi
egzema praktiškai neišgydoma ir linkusi atsinaujinti liga, labai svarbi
tinkama odos priežiūra tiek paūmėjimo, tiek remisijos periodu.
Egzema sergančių ligonių odą svarbiausia saugoti nuo perdžiūvimo. Šiam
tikslui reikia pasirinkti tinkamiausią drėkinamąjį tepalą, naudoti
tinkamas asmens higienos priemones.