Eritema

APIBRĖŽIMAS

Eritema
[gr. erythēma — raudonumas], raudonė — odos paraudimas dėl uždegimo,
paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimo. Yra daug rūšių eritemų:
mazginė, infekcinė, išcentrinė žiedinė ir t.t.

EPIDEMIOLOGIJA

Infekcinė eritema dažniausiai serga vaikai, epidemijos protrūkiai būna vaikų darželyje ir mokykloje. Mazginė
eritema serga paaugliai ir jauni žmonės, dažniausiai – moteriškos
lyties asmenys. Išcentrinė žiedinė eritema serga vidutinio amžiaus
žmonės, vienodai dažnai vyrai ir moterys.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Infekcinė eritema (erythema infectiosum) – tai infekcinė, užkrečiama, virusinės etiologijos vaikų ir jaunų žmonių originali egzantema. Mazginė eritema (erythema nodosum) – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, pasireiškianti skausmingais raudonais, dažniausiai ant blauzdų susidarančiais mazgais. Išcentrinė žiedinė eritema (erythema annulare centrifugum, sin. erythema annulare Darier) – tai tikriausiai įvairiausių antigenų sukelta lėtinė uždegiminė odos reakcija.

Mazginė
eritema: gali sukelti bakterijos (streptokokai, jersinijos ir kt.),
vaistai (sulfanilamidiniai preparatai, vidiniai kontraceptikai,
salicilatai ir kt.). Gali pasireikšti sergant sarkoidoze, Behceto liga,
opiniu kolitu. Lokalizacija: blauzdos, rečiau – rankos, sėdmenys. Eiga: trunka 3-6 savaites, kartais ilgiau. Gali kartotis.

Infekcinė
eritema: sukėlėjas – parvovirusas B19. Užsikrečiama oro-lašiniu būdu.
Inkubacinis laikotarpis – 5-15 dienų. Galimas intrauterinis apsikrėtimas
ir vaisiaus apsigimimas. Lokalizacija: veido vidurys, tiesiamieji
galūnių paviršiai, liemuo, rečiau – plaštakos, pėdos, gleivinės. Eiga: praeina savaime per 5-10 dienų. Kartais kurį laiką esti tinklinė liekamoji eritema. Suaugusiųjų dažniausiai neberia.

Išcentrinė
žiedinė eritema: priežastis nežinoma. Įtariama infekcija, piktybinių
auglių, helmintų antigenai ir autoantigenai, vaistai ir maistas.
Lokalizacija: veidas, liemuo, galūnės, sėdmenys. Eiga: trunka mėnesius.

KLINIKA

Mazginė
eritema: prasideda negalavimu, karščiavimu, sąnarių skausmu. Šitai
trunka 1-3 savaites. Paskui atsiranda 3-20 mm skersmens raudonų
skausmingų mazgų, kurie labiau juntami, nei matomi (210 pav.). Vėliau
jie pamažu keičia spalvą – įgauna violetinį, melsvą, žalsvą, gelsvą
atspalvį, kaip ir mėlynė, todėl kartais vadinama erythema contusiforme.
Mazgai neišopėja. Išnykus lieka hiperpigmentacija ar pleiskanojimas.

Infekcinė
eritema: pasireiškia karščiavimu, negalavimu, rinitu, konjunktyvitu,
vėmimu, viduriavimu. Pirmą ligos dieną dažniausiai simetriškai veido
viduryje atsiranda drugelio formos violetinio atspalvio paraudimas,
aiškiai atsiribojęs nuo sveikos odos, jo kraštai kiek patinę, ryškesni.
Antrą trečią dieną dėmės vidurys nyksta ir išlieka tik bėrimo kontūrai.
Rečiau beria nesimetriškai ir primena nugulėtus skruostus. Atsiranda
5-20 mm skersmens apvalių ar ovalių raudonų dėmelių, kurių centras
greitai ima nykti, todėl susidaro raudoni žiedeliai, vietomis vienas su
kitu susilieję ar glaudžiai prigludę vienas prie kito. Kartais niežti.

Išcentrinė
žiedinė eritema: atsiranda asimetriška paburkusi eritema, ji didėja, iš
centro blykšta, nyksta, kraštas išlieka labiau patinęs. Šitaip susidaro
žiedai, lankai. Kai jie susilieja tarpusavyje, susidaro įvairaus dydžio
karpytais kraštais židiniai. Rečiau ant jų esti pūslelių arba atsiranda
pleiskanojimas. Vieni židiniai pamažu nyksta, kiti susidaro. Niežti.
Kartais būna subfebrili temperatūra. Nykstant lieka použdegiminė
pigmentacija.

DIAGNOSTIKA

Liga
dažniausiai nustatoma remiantis nusiskundimais. Siekiant patvirtinti
ligą, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatomi antikūnai
prieš parvovirusą B19. Reikia skirti nuo mazginio nesupūliuojančio
febrilaus ar recidyvuojančio panikulito, mazginio gerybinio odos
periarterito, raudonukės, skarlatinos, tymų, žiedinės, infekcinės
eritemų ir medikamentinės egzantemos.

GYDYMAS

Infekcinei eritemai nėra jokio gydymo, po tam tikro laiko pati praeina.

PROFILAKTIKA

Kol
kas nėra vakcinos nuo infekcinės eritemos. Išvengti infekcijos padeda
gera asmens higiena (reguliarus rankų plovimas), vengimas sergančių
asmenų.