Išsami paciento anamnezė ir kruopšti klinikinė apžiūra būtina tam, kad:

• padėtų išsiaiškinti impotencijos priežastį
• būtų nustatyta, ar problema yra psichogeninės ar organinės kilmės
• būtų nustatyti bet kokie klinikiniai žinomų rizikos veiksnių požymiai

Reikėtų nepamiršti, kad impotencija gali būti ankstyvas reikšmingos sisteminės būklės, pavyzdžiui, cukrinio diabeto arba širdies ir kraujagyslių ligos, simptomas.

Kreiptis į atitinkamą gydytoją gali prireikti, jei yra įrodymų apie:

• reikšmingą periferinę kraujagyslių ar širdies ligą
• organinę jauno vyro ES priežastį
• jauno vyro hipogonadizmą
• Peirono ligą
• hiperprolaktinemiją

Išvados iš paciento anamnezės ir apžiūros gali būti papildytos tyrimais, siekiant nustatyti erekcijos sutrikimo priežastis. Tyrimai gali būti naudojami:

• patvirtinti spėjamą būklės sukėlėją (pvz., cukrinį diabetą)
• suteikti diferencinę konkrečių impotencijos priežasčių diagnostiką

Anamnezė

Turbūt svarbiausias aspektas vertinant paciento būklę yra išsami anamnezė. Anamnezės išaiškinimas turi keletą tikslų:

• patvirtinti, kad pacientas kenčia nuo ES
• įvertinti būklės sunkumą
• nustatyti galimą etiologiją
• įvertinti, ar pacientas gebėtų atnaujinti seksualinę veiklą

Taigi, pradinis tikslas yra nustatyti, ar problema yra ES, tai sukelia ar ne ejakuliacijos sutrikimą, sumažėjusį lytinį potraukį ar orgazmo praradimą. Terminologija, susijusi su ES, dažnai yra paini ir vyrų lūkesčiai dėl jų seksualinių funkcijų gali būti nerealūs. Problemos sunkumas dažnai gali būti įvertinamas užduodant paprastus klausimus 

Daugelis konsultacijų apie ES yra inicijuojamos gydytojo. Pacientas gali papasakoti apie nesusijusią problemą ir tik vėliau, atidžiau klausinėjamas, jis atskleis savo tikrąjį susirūpinimą. Be to, yra keletas medicininių būklių, arba „įėjimo bilietų“, kurie siejami su ES (žr . Daugelis pacientų jaučia palengvėjimą aptardami problemą, kai klausimas jau būna iškeltas.

Kai impotencijos  laipsnis jau nustatytas, galima pasiteirauti apie galimą etiologiją.

Tolesnės diskusijos tikslas yra atskirti akivaizdžias psichologines priežastis nuo organinių. Daugeliui vyrų ES pasireiškia dėl šių priežasčių derinio, tačiau gydymo istorijoje bus pateikiami tiek organiniai, tiek ir psichogeniniai elementai. Temos diskusijose su pacientais apima:

• paciento seksualinę raidą ir problemos pradžią
• paciento ir jo partnerės požiūrį į problemą
• bet kokių akivaizdžių streso veiksnių, pavyzdžiui, santuokos problemų, finansinių rūpesčių, seksualinių draudimų, buvimą
• medicininę ir narkotikų istoriją, ypač rūkymą, lėtines medicinines ligas, dubens, tarpvietės ar varpos operacijas, dubens radioterapiją, rekreacinę narkotikų vartojimo ar psichikos ligą

Diagnozė apie psichogeninę ir (ar) organinę priežastį yra grindžiama keletu veiksnių.

Psichogeninis erekcijos sutrikimas.

Turėtų būti nustatytas ryšys tarp nerimo irimpotencijos. Psichologinis veiksnys turėtų būti įtariamas pacientui, kuris pasiekia erekciją glamonių ar savęs stimuliavimo metu, bet nepajėgia arba bijo nesėkmės įsiskverbiant. Šiems vyrams erekcija dažnai išsilaiko anksti ryte ir naktį.

Psichogeninę impotenciją gali sukelti tokios problemos kaip nerimas dėl lytinio akto, kaltė, depresija, santykių problemos ar baimė, asmeninis nerimas. Nerimas dėl akto gali būti įsikalbėtas, bet kokius vėlesnius lytinio kontakto mėginimus apsunkinantis baime patirti nesėkmę, kuri tik paaštrina problemą. Susirūpinimas, ar susiformuos adekvati ir tvari erekcija, veda į „apžiūrinėjimą“ (susirūpinusį besivystančios erekcijos nagrinėjimą), kuris tik slopina tolesnį normalų seksualinį atsaką. Daugelis vyrų, kuriems pasireiškia psichogeninis ES, dėl nusivylimo ir sumišimo, dėl pakartotinių bandymų bei nesėkmės gali pradėti vengti seksualinio artumo. Savo ruožtu šis vengimas gali būti klaidingai suprastas kaip lytinio potraukio stoka.

Slopinantys impulsai iš smegenų, veikiantys spinaliniame erekcijos centre, užkerta kelią ne tik psichogeninei, bet ir refleksogeninei erekcijai, suformuodami normalaus reflekso lanką. Slopinantis smegenų poveikis erekcijos funkcijai taip pat gali kilti dėl padidėjusio simpatinio aktyvumo ir sisteminio katecholaminų atsipalaidavimo, o tai slopina erekcijos atsaką ir sukelia atslūgimą (detumescenciją) 
Sutrikimo pradžia paprastai yra staigi ir gali būti susijusi su tam tikru gyvenimo įvykiu. Turėtų būti gauta išsamesnė psichoseksualinė anamnezė, apimanti nerimo, kaltės, sunkumų santykiuose ar depresijos išaiškinimą.

Organinis erekcijos sutrikimas pasižymi progresuojančiu erekcijos funkcijos praradimu, laipsnišku erekcijos standumo praradimu, dažnai kartu su progresuojančiu ankstaus ryto ir naktinės erekcijos praradimu.

Kad neprarastų erekcijos, daugelis vyrų, kenčiantys nuos impotencijos, išsiugdo antrinę ankstyvą ejakuliaciją, kurią sukelia skubinami lytiniai santykiai.

Siekiant objektyviai įvertinti erekcijos problemą, buvo sukurtos kelios sistemos. Tarptautinis erekcijos funkcijos indeksas (II EF) plačiai
naudojamas problemos apskaičiavimui. Jis buvo supaprastintas iki penkių klausimų (II EF-5) arba Seksualinės sveikatos aprašo vyrams (SHIM).. Balų sistema leidžia įvertinti paciento būklės pokytį nuo pradinio „norminio“ lygio.

Kartu vartojami vaistai

Siekiant nustatyti bet kokius rizikos veiksnius, būtina išsamiai išsiaiškinti medicininę anamnezę. Visų pirma, reikia atidžiai ištirti vaistų ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Dalis jų gali sukelti arba prisidėti prie impotencijos. Pavyzdžiui, antihipertenziniai vaistai, tokie kaip beta blokatoriai ir tiazidiniai diuretikai, yra siejami su impotencija. Tokiais atvejais gali būti naudinga pakeisti paciento vaistus į adrenoreceptorių antagonistus, tokius kaip doksazosinas ar terazozinas, nors šie vaistai ir gali sukelti uždelstą ejakuliaciją arba ejakuliacijos nebuvimą. Dėl šios klasės vaistų sukeliamo kraujagysles plečiančio poveikio, jie gali šiek tiek sumažinti impotenciją, ypač vartojant kartu su 5 tipo fosfodiesterazės (PDE5) inhibitoriais. Kitos klasės antihipertenziniai preparatai, pagerinantys endotelio funkciją ir padedantys išsaugoti ar sustiprinti erekcijos funkciją, yra:

• kalcio kanalų blokatoriai
• angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai
• angiotenzino II receptorių blokatoriai

Erekcijos sutrikimas dažnai pasitaiko gydant antidepresantais kartu su monoamino oksidazės inhibitoriais ar tricikliais antidepresantais.

Vaistai, veikiantys ES

Pagrindiniai raminamieji(trankviliantai)

• Fenotiazinai (pvz., flufenazinas, chlorpromazinas, promazinas, mezoridazinas)
• Butirofenonai (pvz., haloperidolis)
• Tioksantinai (pvz., tiotiksenas, chlorprotiksenas)

Anticholinerginiai

• Atropinas
• Propantelinas
• Dimenhidrinatas
• Difenhidraminas

Liuteinizuojančio hormono atpalaiduojančio hormono analogai

Antiandrogenai

Antihipertenziniai vaistai

• Diuretikai (pvz., tiazidai, spironolaktonas)
• Vazodilatatoriai (kraujagysles plečiantys) (pvz., hidralazinas)
• Centriniai simpatolitikai (pvz., klonidinas)
• α-blokatoriai (pvz., propranololis, metoprololis, atenololis išskyrus nebivololį, kuris teigiamai veikia erekciją)
• Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius (pvz., enalaprilis)
• Kalcio kanalų blokatoriai (pvz., nifedipinas)

Fizinis ištyrimas

Vyro, kuriam pasireiškia impotencija, ištyrimas priklauso nuo išaiškintos anamnezės. Daugumai pacientų svarbu įvertinti ir išorines genitalijas, endokrininę ir kraujagyslių sistemą bei prostatą . Sėklidžių išvaizdos, vietos ir dydžio, kartu su antrinių lytinių požymių įvertinimu užteks nustatant akivaizdų hipogonadizmą.

Kraujagyslių vertinimas turėtų apimti kraujospūdžio, širdies būklės ir apatinių galūnių pulso matavimą; turėtų būti ieškoma apčiuopiamos aortos aneurizmos. Varpa turėtų būti atidžiai apčiuopta atmetant pluoštinių Peirono plokštelių buvimą ir patikrinant fimozę.

Prostata turėtų būti tokia pat elastinga, kaip nosies galiukas.Sukietėjimas arba juntamas mazgelis turėtų kelti įtarimą dėl prostatos
vėžio. Turi būti ištirta prostatos specifinio antigeno (PSA ) koncentracija. Jei ji yra padidėjusi, gali būti nustatoma prostatos vėžio diagnozė ir pacientas siunčiamas atlikti transrektaliniu ultragarso tyrimu (TRUS ) kontroliuojamą biopsiją.

Klinikiniai tyrimai

Poreikis vyrams atlikti klinikinius tyrimus priklauso nuo anamnezės, gydytojo patirties ir paciento pageidavimų. Buvo publikuotos kelios klinikinės gairės apie impotencijos diagnozavimą ir gydymą. Dauguma sutinka, kad atliekami tyrimai turėtų spręsti konkrečius individualaus paciento nusiskundimus. Tyrimai gali būti suskirstyti į būtinus, galimus ir specializuotus (pagrindiniai, papildomi, specialūs). Cukrinis diabetas gali būti atmestas ištyrus šlapimą ir kraują dėl gliukozės pertekliaus. Esant tam tikroms aplinkybėms, gydymas gali būti pradėtas be jokio tolesnio tyrimo. Jei šis gydymas nėra sėkmingas, turbūt reikės kreiptis patarimo į specialistą.

Bendrieji vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, tyrimai apima bendrojo testosterono serumo koncentraciją, gliukozės kiekį nevalgius, lipidų kiekį nevalgius, PSA . Tolesni tyrimai gali būti reikalingi remiantis šiais pradiniais tyrimais, įskaitant liuteinizuojančio hormono (LH) koncentraciją serume, prolaktiną, skydliaukės hormonus ir DTL /MTL cholesterolio frakcijas . Specializuoti tyrimai ne visada yra būtini, tačiau, jei pacientų neveikia minimaliai invazinis gydymas, tokių tyrimų gali prireikti prieš aptariant kitas galimybes.

Specializuoti tyrimai turi būti atliekami tik tada, kai būtinos detalios žinios apie impotencijos priežastį, kai pacientas bei jo partnerė išreiškia norą vykdyti korekcinį gydymą arba kai kyla abejonių dėl atsinaujinusios paciento seksualinės veiklos. Paprastai yra būtinas siuntimas pas specialistą

Spalvinis Doplerio tyrimas suteikia informacijos apie varpos hemodinamiką, kai vazoaktyvia medžiaga buvo sukeltas maksimalus lygiųjų raumenų atpalaidavimas. Jo tikslas yra atskirti arterinį nepakankamumą ir venų užakimo sutrikimą nuo kitų erekcijos trikdžio priežasčių.
Naktinio varpos sustandėjimo tyrimas padeda atskirti psichogeninę impotenciją nuo organinės. Ji gali būti nustatoma pagal naktinį varpos sustandėjimą (NVS), naudojant prietaisus, uždedamus aplink varpą miego metu. RigiScan prietaisas yra sukurtas naudoti namuose, naktinės erekcijos atsiradimo fiksavimui. NVS tyrimas vaidina minimalų vaidmenį šiuolaikiniame impotencijos vertinime ir paprastai būna naudingas tik tais atvejais, kai potencija turi būti patvirtinta dėl tam tikrų medicininių priežasčių.

Farmakokavernosografija gali aiškiai įrodyti venų okliuzijos mechanizmo susilpnėjimą teikiant tinkamą venų srauto pasipriešinimą. Šis
tyrimas išmatuoja kraujo tekėjimą, reikalingą farmakologiškai stimuliuojamos erekcijos išlaikymui. Kontrastas, įšvirkštas į audinius,
nustatys bet kokį nuotekį, kuris dažnai kyla iš giliosios nugarinės varpos venos , bet taip pat gali pasireikšti mažiau prieinamose
kaverninėse venose.

Farmakoterapinė arteriografija

Jauniems vyrams, kuriems pasireiškia dubens ar tarpvietės traumos sukelta impotencija, dubens arteriografija prieš ir po farmakologiškai sužadintos erekcijos gali nustatyti tas arterijas, kurioms reikia šuntavimo.

Pripažįstama, kad impotencijos diagnozė gali turėti didelį neigiamą poveikį paciento gyvenimo kokybei, partnerei ir jų santykiams, šeimai ir galiausiai visuomenei. Impotencijagali paskatinti nutraukti intymų gyvenimą, vengti bet kokio fizinio kontakto su partnere, padidinti emocinį stresą, o šis, savo ruožtu, gali paversti bet kokį psichogeninį komponentą į impotenciją. Būklė gali turėti įtakos vyro savigarbai ir įvaizdžiui bei sukelti nerimą ir net depresiją.

Įrodyta, kad impotencijos gydymas mažina depresiją, atstato savigarbą ir tokiu būdu gerina gyvenimo kokybę.