Vakuuminiai prietaisai – tai vienas seniausių metodų, taikomų gydant impotenciją. Jo dizainą Otto Lederer’is pirmą kartą užpatentavo 1917 metais ir, nors prietaisų dizaino konstrukcija vis modernėjo, koncepcija išliko ta pati – varpai keletą minučių taikomas vakuumas, sukeliantis pabrinkimą ir standumą, kuris yra išlaikomas naudojant suspaudžiamą žiedą ties varpos pagrindu.

Fiziologija

Fiziologiniai pokyčiai, kurie atsiranda varpoje per vakuumo sukeltą erekciją, skiriasi nuo tų, kurie atsiranda normalios arba farmakologiškai sukeltos erekcijos metu. Trabekulinio lygiojo raumens relaksacija neįvyksta, kraujas tiesiog įstringa tiek kaverninėse, tiek ir ekstrakaverninėse varpos dalyse. Dėl toliau nuo varpos pagrindo esančio suspaudimo atsiranda venų sąstingis, ir sumažėjęs arterinis įtekėjimas lemia varpos išsiplėtimą. Kartu gali prasidėti ir cianozė, edema, laipsniškai mažėti temperatūra. Taigi, vakuumo sukelta erekcija ilgainiui tampa nepatogi, todėl ji turėtų būti laikoma ne ilgiau nei 30 minučių. Be to, varpa tampa standi tik ties toliau nuo jos pagrindo esančiu suspaudimo žiedu, o ne per visą ilgį. Dėl šios priežasties varpa prie pagrindo linkusi susisukti.

Įranga ir technika

Nors šiuo metu gaminama daug įvairių vakuuminių prietaisų, jie visi turi tris bendrus komponentus: vakuuminę kamerą, pompą ir spaudžiamąjį žiedą, kuris yra uždedamas ant varpos pagrindo, kai pasiekiama erekcija. Vakuuminė kamera yra pagaminta iš skaidraus plastiko, jos vienas galas atviras. Naudojant lubrikantą kamera uždedama ant varpos.

Kai tarp kameros ir odos suformuojamas izoliacinis sluoksnis, tuomet pompos mechanizmu sukuriamas ne mažesnis kaip 100 mmHg vakuumas, kuris pritraukia pakankamai kraujo erekcijos sukūrimui. Pompos mechanizmas gali būti sujungtas arba su pačia vakuumine kamera, arba atskirai nuo jos, gali būti valdomas rankiniu būdu arba baterijomis. Įvykus erekcijai, siekiant išlaikyti standumą, elastinis žiedas (spaudžiamasis žiedas) netraumuojant varpos nustumiamas nuo kameros, neleidžiant kraujui išbėgti. Spaudžiamieji žiedai gali būti įvairių dydžių.

Klinikinis naudojimas

Kadangi erekcijos mechanizmas yra ne fiziologinis, vakuuminio suspaudimo prietaisas teoriškai tinka daugumai vyrų, kuriems pasireiškia impotencija. Iš tiesų, vieno tyrimo metu 98 % vyrų, naudodami vieną iš šių įrenginių, sugebėjo pasiekti erekciją, pakankamą lytiniam aktui.

Klinikinėje praktikoje vyrų, kurie sėkmingai naudoja šią techniką, yra apytiksliai tiek pat, kaip ir tų, kurie patenkinti intrakaverninėmis injekcijomis. Viename pranešime nurodoma, kad vyrai, kuriems padėjo papaverinas, buvo tie patys, kurie sėkmingai naudojo ir vakuumo prietaisus. Naudojant juos, kaip ir leidžiantis injekcijas, turėtų būti laikomasi atsargumo preimonių.

Šalutinis poveikis

Komplikacijos, atsirandančios dėl šių prietaisų naudojimo, paprastai yra nežymios. Petechijos dėl kapiliarų plyšimo yra dažnos ir trumpalaikės (10 %). Hematomos susiformavimas yra retesnis (apie 5 %), jis dažnai siejamas su per dideliu vakuumo spaudimu. Kiti vyrų,  naudojančių šiuos prietaisus, skundai yra varpos tirpimas (tam tikru metu pasireiškia 75 % naudotojų), šalčio pojūtis, varpos pamėlynavimas, pakitęs ar sumažėjęs orgazmo pojūtis.

Orgazmas dėl spaudžiamojo žiedo dažnai būna sausas. Jis suspaudžia šlaplę ir taip užkerta kelią normaliai ejakuliacijai, todėl neretai jaučiamas diskomfortas. Naudotojai taip pat pasisakė dėl seksualinių santykių spontaniškumo trūkumo, susijusio su šių prietaisų naudojimu. Nepaisant šių nusiskundimų, vyrai neatsisako naudoti vakuumo prietaisų ir dauguma tyrimų rodo pagrįstą paciento ir partnerio pasitenkinimą šia technika (68– 83 %).