Tiesiosios žarnos iškritimas
TIESIOSIOS
ŽARNOS IŠKRITIMAS
APIBRĖŽIMAS
Tiesiosios
žarnos iškritimas-tai susirgimas, kuris pasireiškia tiesiosios žarnos iškritimu
stovint, dirbant fizinį darbą, tuštinantis ir labai varginantis sergantįjį bei
pabloginantis jo gyvenimo kokybę.
EPIDEMIOLOGIJA
Moterys
tiesiosios žarnos iškritimu serga 5-10 kartų dažniau nei vyrai.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Ligos
atsiradimą ir raidą gali lemti dėl tam tikrų priežasčių nusilpę dubens
palaikomieji raiščiai ir raumenys. Struktūros negali fiksuoti tiesiosios
žarnos, todėl žarna iškrenta. Tačiau ankščiau nei žarnos iškritimas ligoniui
pasireiškia išmatų nelaikymas, kurio mechanizmas-nusilpę raumenys ir audiniai,
o taip pat ir nepakankama nervų inervacija.
Kitoks
mechanizmas vystosi esant sutrikusiam tuštinimuisi. Defekacijos procesą
sutrikdyti gali tiek vidurių užkietjimas dėl kurio išmatos tampa labai kietos
ir jas sunkiau išstumti, tiek dėl nežinomų priežasčių padidėjęs tiesiosios
žarnos jautrumas, psichikos sutrikimai, antidepresantų vartojimas-tuomet
pacientai sėdi tualete kelias valandas ir bando pasituštinti. Stanginantis
padidėja pilvo vidaus slėgis, slėgio jėga pertempia atsipalaidavusius dubens
raumenis. Procesas pakenkia ir nervines skaidulas-jos plyšta. Veikiant
mechanizmui susilpnėja tarpvietės ir išangės kanalo jautrumas, sumažėja raumenų
jėga, todėl tiesioji žarna slenka žemys ir iškrenta.
Tiesiosios
žarnos iškritimas gali būti klasifikuojamas taip:
I
stadija – tiesiosios žarnos iškritimas tuštinantis;
II
stadija – žarnos iškritimas dirbant fizinį darbą;
III
stadija – tiesiosios žarnos iškritimas stovint.
KLINIKA
Tiesioji žarna
iškrenta tuštinantis, dėl fizinės įtampos ar atsistojus. Iškritusi tiesioji
žarna grįžta į savo vietą savaime arba ją tenka grąžinti ranka. Įstrigęs
tiesiosios žarnos iškritimas pasitaiko retai. Kiti simptomai sergant tiesiosios
žarnos iškritimu-dujų ir išmatų nelaikymas.
DIAGNOSTIKA
Diagnostika yra
paprasta. Išklausęs paciento nusiskundimus, apžiūros metu gydytojas gali matyti
maceruotą odą aplink išangę, nusileidusią tarpvietę, žiojėjančią išangę.
Simptomai paryškėja ligoniui stanginantis, o taip pat pastebima iškrentanti
tiesioji žarna. Kai ligonis nebesistangina tiesioji žarna grįžta arba ją tenka
sugrąžinti ranka. Sergantiesiems atliekamas tiesiosios žarnos tyrimas pirštu,
kuris padeda nustatyti diagnozę. Kiti tyrimai-rektoromanoskopija, anorektalinė
manometrija, defekografija, irigoskopija ar kolonoskopija-atliekami specialiais
instrumentais ir padeda patikslinti diagnozę ir atmesti kitasgalimas ligas.
GYDYMAS
Tiesiosios
žarnos iškritimas gydomas operaciniu būdu. Atliekamas operacijas (jų yra apie
20) galima suskirstyti į šias grupes: 1. Tiesiosios žarnos fiksavimo prie
dubens kaulinių struktūrų operacijos; 2. Tiesiosios žarnos rezekcijų
operacijos; 3. Išangės kanalą siaurinančios ar dubens raumenis sutvirtinančios
operacijos. Po operacijų gali pasireikšti pūliniai, išmatų nelaikymas, tiesiosios
žarnos iškritimo pasikartojimas.
PROFILAKTIKA
Reikia
vengti veiksnių, skatinančių ligos atsiradimą:
1.
Vidurių
užkietėjimo;
2.
Viduriavimo;
3.
Padidėjusios
prostatos;
4.
Sutrikimų,
kurie sukelia nuolatinį kosulį, pavyzdžiui, cistinės fibrozės, lėtinės
obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) arba kokliušo.
Tiesiosios žarnos iškritimas taip pat susijęs
su nervų sistemos ligomis:
1.
Išsėtine
skleroze;
2.
Juosmens
disko liga;
3.
Apatinės
nugaros dalies ar dubens sužalojimais;