Pirmiausiai reikėtų žinoti, kad nėštumo metu jokie agresyvūs gydymo metodai negali būti taikomi. Tad jei kraujotakos problemų turima dar prieš nėštumą, jas geriau spręsti dar prieš planuojant vaikelį, o ne nukelti gydymo po gimdymo. Taip elgtis rekomenduojama pirmiausiai dėl to, kad nėštumo metu venų varikozės eiga dažniausiai ženkliai pablogėja, be to, padidėja rimtų komplikacijų, tokių kaip tromboflebitas, rizika.

Venų varikozė

Jei venų varikozė pirmą kartą pasireiškia nėštumo metu, tuomet tikėtina, kad po gimdymo būklė pagerės, tačiau tai nereiškia, kad kojos atrodys lygiai taip pat kaip ir prieš nėštumą. Vis dėlto visuomet rekomenduojama pasikalbėti su kraujagyslių chirurgu dėl tokių simptomų kaip kojų skausmas, nuovargis ir tinimas. Jis įvertins, ar venos nepažeistos ir patars, ką tokiu atveju daryti. Tinkamos profilaktikos priemonės gali padėti ne tik sumažinti venų ligų išsivystymo tikimybę, bet ir padėti išvengti sunkesnių komplikacijų bei nėštumo metu jaustis lengviau.

Kokios priemonės galėtų padėti palaikyti kojų lengvumą per nėštumą?

Dažniausiai rekomenduojamos pagalbos ir profilaktikos priemonės apima:

• Kompresinių kojinių arba pėdkelnių nešiojimą. Jos naudingos tuo, kad standžiai apspaudžia kojas ir neleidžia kraujagyslėms pernelyg išsiplėsti, be to, palaikoma normali kraujo apytaka. Yra įvairios kompresijos kojinių – geriausias išsirinkti padės gydytojas kraujagyslių chirurgas ir specializuotose parduotuvėse dirbantys specialistai. Kompresines kojines reikėtų įsigyti tik patikimose vietose, pavyzdžiui, ortopedinės įrangos parduotuvėse ar vaistinėse.
• Kasdienį fizinį aktyvumą. Judant dirba blauzdos raumenys (tai tarsi veninio kraujo pompa), aktyviau plaka širdis (kraujas lengviau varinėjas kraujagyslėmis), didėja kraujospūdis ir tuo pačiu sumažėja veninio kraujo sąstovio (stazės) tikimybė. Ir, priešingai, ilgai sėdint ir mažai judant labai reikšmingai padidėja kojų skausmo, tinimo bei nuovargio tikimybė.
• Taisyklingą sėdėjimą. Sėdint nereikėtų kelti kojos ant kojos, nes tokiu būdu sulėtėja veninė kraujotaka. Ją taip pat trikdo kojų supynimas virvele, labai aptempti drabužiai, aukštakulniai, stipriai suveržti diržai.
• Ilgo stovėjimo vengimą. Dirbant stovimą darbą taip pat reikėtų daryti „judrias“ pertraukėles – taip bus išjudinama veninė kraujotaka ir sumažės veninio kraujo sąstovio tikimybė.
• Sunkių svorių kilnojimo vengimą. Nėščiosioms ir taip draudžiama kelti sunkius svorius, tačiau toms, kurios jaučia venų kraujotakos nepakankamumo simptomus, didelių svorių kilnojimas gali būti itin žalingas.
• Pakankamą skysčių vartojimą. Pakankama organizmo hidratacija padeda sumažinti kraujo krešulių susidarymo tikimybę. Pavyzdžiui, išgėrus puodelį kavos, derėtų šį kiekį „kompensuoti“ bent dviem puodeliais vandens, nes kava dehidratuoja organizmą (skatina didesnį skysčių pasišalinimą). Be to, klaidingai manoma, kad gausesnis skysčių vartojimas sukelia intensyvesnius tinimus. Kartais taip nutinka dėl priešingų priežasčių – organizmas tinimais „parodo“, kad jam trūksta skysčių. Tad kiekviena nėščioji turėtų užtikrinti pakankamą organizmo hidrataciją, pavyzdžiui, per dieną išgerti po 2 litrus arba po 8 stiklines negazuoto mineralinio vandens.
• Dažnesnį kojų pakėlimą aukščiau širdies lygio. Tai ne karalių prasimanymas – reguliarus kojų pakėlimas aukščiau širdies lygio padeda kraujui lengviau grįžti į miokardą, mažina tinimus, kojų skausmą ir nuovargį. Tai puikus ir naudingas atsipalaidavimo būdas, kurį reikėtų atsiminti kiekvieną vakarą. Jei yra galimybė, sėdimo darbo metu taip pat naudinga kojas pakelti aukščiau. Naktimis galima miegoti pasidėjus po kojomis pagalvę.