ALERGINIS RINITAS (Sloga)

APIBRĖŽIMAS :

Rinitas –
nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdinga vienas ar keli požymiai:
čiaudulys, niežulys, nosies užburkimas ir rinorėja (gleivių tekėjimas iš
nosies).

KLASIFIKACIJA: alerginis rinitas klasifikuojamas taip:

1. Alerginis:
   Sezoninis (SAR) : a) Epizodinis, kai ligos požymiai trunka trumpiau kaip dvi savaites b) Ilgalaikis, kai ligos požymiai trunka ilgiau kaip du mėnesius
   Nuolatinis (NAR): a) Epizodinis, kai ligos
   požymiai trunka trumpiau kaip vieną mėnesį b)Su dažnais ligos
   požymiais, kurie pasireiškia bent dvi dienas per savaitę ir ne trumpiau kaip
   tris mėnesius per metus. 
   Profesinis

2. Infekcinis

• Ūminis
• Lėtinis:
  • Specifinis
  • Nespecifinis

3. Kitos kilmės (neinfekcinis ir nealerginis):
• Idiopatinis (vazomotorinis)
• Nealerginis eozinofilinis rinitas (NARES)
• Profesinis
• Hormoninis
• Vaistų sukeltas (medikamentinis)
• Kitų dirgiklių sukeltas (iritacinis)
• Maisto sukeltas (maistinis)
• Emocinis
• Atrofinis

EPIDEMIOLOGIJA:

Alerginis
rinitas yra labai plačiai paplitęs, dažniausiai juo serga nuo 5 iki 30
procentų gyventojų. Vaikams dažniausiai pasireiškia mokykliniame
amžiuje.

ETIOLOGIJA IR PATOGENEZĖ:

Alerginį rinitą sukeliantys veiksniai:

1. Alergenai
   a) Namų aplinkos alergenai

• Namų dulkių erkės;
• Naminių gyvūnų (kačių, šunų, žiurkėnų, šinšilų, triušių epidermis, plaukai, seilės ir kt.)
• Paukščių plunksnos
• Vabzdžiai
• Mikroskopinių grybų sporosb) Išorinės aplinkos alergenai:

• Žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių)
• Sezoninių mikromicetų sporosc) Profesiniai alergenai:
• Lateksas
• Mažos molekulinės masės medžiagos ir ktd) Maisto produktai, maisto priedai alerginį rinitą sukelia retai.
  e) Vaistai, kaip alergenai, alerginį rinitą sukelia itin retai.

2. Teršalai:
   Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad teršalai provokuoja rinito
   paūmėjimą, apsunkina nosies simptomus. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse
   daugiau nei 80 % laiko žmonės praleidžia patalpose, todėl, ir namų
   aplinkos oro teršalai gali sukelti alergines ligas. Jie yra: išskiriami
   iš baldų formaldehidai izocianatai, dujų teršalai, tabako dūmai. Miesto
   teršalai dažniausiai susiję su automobilių transportu.

Alerginio
rinito mechanizmai siejami su nosies gleivinės imunoglobulino E (IgE)
sąlygotu uždegimu. Sergant arteriniu rinitu vyrauja uždegiminė įvairių
ląstelių infiltracija.

KLINIKA:

Alerginiui
rinitui, kaip jau buvo minėta, būdinga vienas ar keli požymiai:
čiaudulys, niežulys; rinorėja (gleivių tekėjimas iš nosies), nosies
gleivinės užburkimas (obstrukcija).

DIAGNOSTIKA:

1. Anamnezė
2. Klinika
3. Odos mėginiai
4. Laboratoriniai tyrimai
5. LOR tyrimas

Svarbus vaidmuo, diagnozuojant alerginį rinitą tenka anamnezei.

Diagnozuojant
alerginį rinitą labai svarbu atlikti klinikinį kraujo tyrimą. Paprastai
esant alerginiui rinitui randama daug eozinofilų.

Tiriant nosies
gleivinės sekretą, citologiškai imant tepinėlį eozinofilijai nustatyti,
paprastai randama daug eozinofilų. Atliekami taip pat ir odos alerginiai
mėginiai. Nustatant alerginio rinito diagnozę daug informacijos duoda
rentgenologinis tyrimas bei nosies gleivinės apžiūra, sergant alerginiu
rinitu nosies gleivinė būna balkšva, paburkusi, cianoziška.

GYDYMAS:

Gydant alerginį rinitą svarbūs keli principai: alergenų šalinimas iš aplinkos, gydymas vaistais ir specifinė imunoterapija.

1. Alerginų ir nespecifinių dirgiklių šalinimas iš aplinkos:
1. Vengti kontakto su žiedadulkėmis
2. Pašalinti kilimus, pūkinę patalynę
3. Nerūkyti ir nebūti prirūkytoje aplinkoje
4. Naikinti namų dulkių erkes, mikroskopinius grybus, tarakonus ir t.t.
5. Nelaikyti namie kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų.

2. Alerginio rinito gydymas vaistais:
1. Antigistamininiai vaistai:
   a) Vietiniai: azelastinas, levokabastinas
   b) Sisteminiai: ebastinas, loratadinas, cetirizinas ir kt.
2. Dekongestantai (į nosį): epinefrinas, naftazolinas, oksimetazolinas, fenilefrinas, tetrahidrozolinas, ksilometaholinas
3. Geriamieji dekongestantai: efedrinas, fenilfrinas, pseudoefedrinas
4. Gliukokortikoidai (į nosį)vbeklometazonas, budezonidas, flunizolidas, flutikazonas, mometazonas, triamcinolonas
5. Sisteminio
   poveikio gliukokortikoidai (geriami ir į raumenis): deksametazonas,
   hidrokortizonas, metilprednizolonas, prednizonas, triamcinolonas,
   betametazonas, deflazakortas.
6. Vietinio poveikio kromonai (į nosį, į akis): kromoglikatas, nedokromilas.
7. Antileukotienai: montelukastas, pranlukastas, zafirlukastas.

3. Specifinė
   imunoterapija. Jei kontaktas su alergenais neišvengiamas ilgiau kaip 2
   mėnesius per metus, nepadeda simptominis gydymas ir yra labai didelė
   sensibilizacija, siūloma specifinė imunoterapija. Tai gydymo būdas, kai,
   skiriant etiologinį alergeną didėjančiomis dozėmis ir ilgėjančiais
   intervalais intervalais, sukeliama tolerancija tam alergenui. Specifinę
   imunoterapiją atlieka tik specialistai – gydytojai alergologai ir
   klinikiniai imunologai.