Menopauzė

APIBRĖŽIMAS

Menopauzė (gr. meno –
mėnesinės + pause – nutrūkimas) – tai moters mėnesinių ir tuo pačiu –
vaisingumo išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai
50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos. Menopauzė
yra mėnesinių išnykimas, tačiau pereinamoji fazė, trunkanti nuo pusės iki
penkerių metų (kuomet pakinta hormonų aktyvumas), vadinama klimaksu, kuris
prasideda dar prieš menopauzę bei trunka keletą metus po jos (nors kartais
klimaksas ir menopauzė yra tapatinami).

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulinės sveikatos
apsaugos organizacijos duomenis, 2001 m. kas antra moteris po menopauzės gyvena
apie 30 metų. Nuo to, kokia klimakterinio periodo eiga, priklauso moters
savijauta, lemianti jos fizinę ir psichinę būklę vėlesniais metais. Pastaruoju
metu moterų su patologine klimakterinio periodo eiga skaičius nuolat auga, ir
įvairių autorių duomenimis siekia nuo 30 iki 60 proc. Artėjant arba prasidėjus
menopauzei, moterims pasireiškia vienas ar keli somatiniai simptomai, kurių
daugelis iš esmės įtakoja moters gyvenimo kokybę.

Prasidėjus menopauzei, kaulų
masės praradimas žymiai pagreitėja ir sudaro nuo 2 iki 3 proc. per metus. Taip
tęsiasi iki 65-70 metų, po to kaulų masės praradimas pamažėja iki 0,3-0,5 proc.
per metus. Nustatyta, kad per moters gyvenimą vidutiniškai prarandama 35 proc.
kortikalinės ir apie 50 proc. trabekulinės kaulų masės.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Menopauzę lemia išsekusi
kiaušidžių funkcija: kiaušidės gamina vis mažiau lytinių hormonų (estrogeno), dėl
to daugėja hipofizės gaminamų hormonų folitropino (FSH) ir liuteino (LH), nes
nebevyksta neigiamasis grįžtamasis ryšys (estrogenai slopina FSH ir LH). Iš
pradžių (premenopauzėje) sutrumpėja moters ciklas, nes dėl minėtų hormonų
greičiau formuojasi folikulai. Ilgainiui kiaušidės išsenka ir jose nebevyksta
ovuliacija.

Menopauzė normaliai
prasideda 45 – 52 metų moterims. Jei menopauzė prasideda iki 40 metų – ji
vadinama ankstyvąja. Klimaksas trunka vidutiniškai iki 65 – 67 metų. Kartais,
po kiaušidžių ligų ar operacijų, menopauzė gali prasidėti žymiai anksčiau.

Klimaksas – tai perėjimas iš
reprodukcinio periodo (kai moteris dar gali pastoti) į menopauzę. Klimakterinį
periodą galima suskirstyti į šias fazes:

• Premenopauzė – periodas,
kai atsiranda nežymių mėnesinių susilaikymų (1 kartą kas 3mėn.), gausesnių
kraujavimų.

• Perimenopauzė – mėnesinių
ciklas nereguliarus, bet jos būna dažniau nei kas 1 metus. Ilgi menstruacijų
ciklai (kas 2-3mėn.) kaitaliojasi su trumpais (kas 10d.).

• Menopauzė – tai mėnesinių
nebuvimas 1 metų laikotarpyje.

• Postmenopauzė –
laikotarpis, kai mėnesinių nėra daugiau kaip 1 metus.

KLINIKA

Menopauzinės pereigos
(klimakso) požymių – labai daug. Jie – labai individualūs, be to, skiriasi
įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Kiekviena moteris gali kentėti nuo skirtingų
simptomų, kitoms gali nepasireikšti nei vienas.

Atsiranda daugiau raukšlių,
gali pradėti augti  plaukai ant veido,
išslinkti smilkinių plaukai. Raumenys netenka stiprumo ir tonuso, muša karštis,
vargina nemiga. Kartais skauda sąnarius, pasidaro trapesni kaulai, padidėja
osteoporozės rizika. Dėl hormoninių pasikeitimų plonėja ir sausėja makšties
audiniai (jie blogiau aprūpinami krauju), atsiranda palankios sąlygos
uždegimams ir infekcijoms. Atsiranda ir emocinių sutrikimų, ypač staigių
nuotaikos svyravimų. Kai kuriais atvejais šie simptomai būna nedideli, moteris
juos lengvai toleruoja, o kartais jie gali moterį visai išmušti iš
pusiausvyros. Žinoma, tuo neapsiribojama – gali pasireikšti spazmai,
stenokardija.

Ilgainiui (per kelias
dešimtis metų) dėl estrogenų trūkumo nyksta moters kaulinis audinys – vystosi
osteoporozė. Kaulai tampa trapesni, greičiau lūžta. Estrogenai turi apsauginę
funkciją – saugo moters kraujagysles nuo aterosklerozės. Todėl, praėjus apie 10
metų po menopauzės, padidėja tikimybė sirgti aterosklerozės komplikacijomis
(miokardo infarktu, insultu, trombozėmis). Manoma, kad estrogenas saugo ir nuo
Alzheimerio ligos, todėl senatvėje moterys dažniau serga šia liga.

DIAGNOSTIKA

Menopauzė diagnozuojama
gerai išanalizavus moters simptomus, bei atmetus kitas galimas ligas, turinčias
panašius požymius. Pagal endokrininius pakitimus nustatoma klimakterinio
sindromo fazė. Esant disfunkciniams kraujavimams iš gimdos, atliekamas gimdos
ertmės išgrandymas. Osteoporozei nustatyti ir jos sunkumui įvertinti,
matuojamas kaulų mineralinis tankis.

GYDYMAS

Gydymą turi skirti
gydytojas, atsižvelgdamas į ligonės simptomus ir kitus faktorius. Šiuo metu yra
gana daug efektyvių pakaitinės hormonų terapijos preparatų, iš kurių galima
parinkti tinkamiausią.

Jei klimakso požymiai itin
išreikšti – rekomenduojama skirti pakaitinę hormonų terapiją. Jos esmė –
vartoti hormonus, kurių trūksta klimakso metu. Tačiau ilgai vartojami šie
hormonai (estrogenai ir progestinai) ypač padidina krūties vėžio tikimybę.
Kartu vartojami kalcio ir vitamino D preparatai, kurie padeda išvengti pomenopauzinių
kaulo audinio praradimų. Jei menopauzės požymiai labai išreikšti, taip pat
skiriamas simptominis gydymas.

PROFILAKTIKA

Svarbu sveikas gyvenimo būdas,
nėštumų planavimas, nuoseklus ir savalaikis ginekologinių ir kitų organizmo
ligų gydymas. Pakaitinė hormonų terapija postmenopauzėje žymiai pagerina
gyvenimo kokybę ir padeda išvengti sunkių organizmo ligų (osteoporozės, širdies
ir kraujagyslių sistemos ligų ir kt.).