Hemorojus
HEMOROJUS
APIBRĖŽIMAS
Hemorojus – tai
išangės kanalo kaverninių kūnų padidėjimas ir nuslinkimas žemyn. Kaverniniai
kūnai yra kraujagysliniai dariniai, kuriuos turi kiekvienas žmogus.
EPIDEMIOLOGIJA
Vyrai
hemorojumi serga du kartus dažniau nei moterys. Moterys dažniausiai suserga
nėštumo metu. Taip pat pastebėta, kad hemorojumi dažniau serga pasiturintys,
miesto, vakarietiškos mitybos tipo asmenys. JAV hemorojui būdingų simptomų turi
apie 4 proc. suaugusių žmonių.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Žinoma
daug teorijų, aiškinančių hemorojaus atsiradimą. Dabar populiariausia teorija
teigia, kad hemorojaus atsiradimą lemia kaverninių kūnų persipildymas, jų
dislokacija, kaverninius kūnus laikančios sistemos nusilpimas. Proceso
atsiradimą ir vystymąsi lemia:
1.
Stanginimasis
tuštinantis, esant vidurių užkietėjimui;
2.
Nėštumo
ir kitų būklių nulemtas per gausus kraujo pritekėjimas į kaverninius kūnus ar
apsunkintas jo ištekėjimas;
3.
Senėjimo
proceso, mitybos, ligų, nėštumo nulemtas audinių nusilpimas.
Pradžioje
pasireiškia lėtinio hemorojaus simptomai, kurie negydomi gali sukelti ir
komplikacijas-hemoroidų uždegimą, perianalinę trombozę, gausų kraujavimą.
KLINIKA
Didžiajai daliai
ligonių (net 90 proc.) hemorojus pasireiškia kraujavimu. Kraujas pastebimas
tuštinantis, dažniausiai defekacijos pabaigoje. Kraujas būna šviesiai raudonos
spalvos. Mažiau nei pusė ligonių kenčia dėl hemoroidų iškritimo. Hemoroidai
tuštinantis gali iškristi, o vėliau grįžti į savo vietą, sunkesniais atvejais
iškritę hemoroidai negrįžta, juos tenka grąžinti ranka. Sudėtingiausia būklė
būna tuomet, kai mazgų nebepavyksta grąžinti ir rankomis. Ligoniai patiria
nemalonius jutimus išangėje. Skausmas paprastai pasireiškia atsiradus
hemorojaus uždegiminei komplikacijai, įšangės įplėšai. Sergant hemorojumi gali
išsiskirti daugiau gleivių, dirginančių tarpvietės odą, sukeliančių niežulį.
DIAGNOSTIKA
Esant ligonio
nusiskundimams, gydytojas apžiūri išangės sritį. Apžiūros metu gali būti
matomos hipertrofuotos odos raukšlės, o pacientui stanginantis iškrenta
hemoroidai. Gydytojas atlieka tiesiosios žarnos tyrimą pirštu, kurio metu
siekiama užčiuopti mazgus. Kitas tyrimo etapas-anoskopija. Tai instrumentinis
tyrimas, jo metu specialu aparatu apžiūrima išangės sritis. Tiesioji žarna
apžiūrima rektoromanoskopinio tyrimo metu (tyrimo metu taip pat naudojamas
specialus instrumentas). Šiuo tyrimu siekiama atmesti kitas tiesiosios žarnos
ligas, galinčias sukelti panašius simptomus, pvz. tiesiosios žarnos polipus ir
vėžį, tiesiosios žarnos iškritimą, gaubtinės žarnos vėžį.
GYDYMAS
Hemorojus gali būti
gydomas konservatyviu būdu. Šis metodas tinka esant nesunkiai būklei.
Konservatyvaus gydymo pagrindą sudaro mitybos korekcija, tuštinimosi
palengvinimo būdai, sėdimos vonelės ir išangės žvakutės ir tepalai. Mityba
koreguojama skiriant daugiau augalinių skaidulų ir celiuliozės turinčių
produktų-sėlenų, slyvų, burokėlių, morkų, persikų ir kt. Patariama gerti
daugiau vandens ir atsisakyti alkoholio, aštrių patiekalų. Tuštinimasis
palengvinamas tiek pakeitus mitybą, tiek vartojant vidurius laisvinančius
vaistus, klizmas, vazelino aliejų. Fizinis aktyvumas gerina virškinamojo trakto
veiklą ir sergančiojo būklę. Šiltos sėdimos vonelės su kalio permanganatu
naudojamas kiekvieną kartą pasituštinus. Procedūros trukmė-10-15 min. Jos
atpalaiduoja išangės rauką ir padeda apsisaugoti nuo lėtinio hemrojaus
komplikacijų, nes turi dezinfekcinį poveikį, padeda palaikyti išangės srities
higieną. Būklei pagerinti gali būti skiriamos žvakutės ir tepalai. Dar skiriami
vitaminai A ir E.
Jei
konservatyvus gydymas neefektyvus arba esant sunkesnei būklei, gydoma invaziniu
neoperaciniu būdu. Sklerozuojantys tirpalai injekcijomis suleidžiami į
hemoroidinius mazgus. Gydymo tikslas yra sukelti uždegimą, kuriam rimstant
susiformuoja randinis audinys neleidžiantis mazgams iškristi. Gydymo metu
atliekamos kelios procedūros, kurių metu sklerozuojama po 2-3 mazgus. Mazgai
gali būti naikinami ir infraraudonaisiais spinduliais. Taip pat naudojami ir
elastiniai ar latekso žiedai, kuriais perspaudžiami hemoroidai. Po perspaudimo
jie negauna kraujo-mitybai nutrūkus mazgai nekrotizuoja ir nukrenta.
Esant ypatingai
sunkiai būklei taikomas chirurginis gydymas. Operacijos metu pašalinami mazgai.
PROFILAKTIKA
Pagrindinė
rekomenduojama profilaktinė priemonė yra gyventi ir maitintis taip, kad
neužkietėtų viduriai. Subalansuota, augalų skaidulomis papildyta, ne itin aštri
dieta garantuoja darnią žarnyno veiklą. Reikia vengti produktų, kurie skatina
vidurių užkietėjimą (šokolado, kakavos, kavos, raudonojo vyno ir t.t.). Būtina
reguliariai gerti pakankamai skysčių (apie 2-3 litrus vandens, sulčių, vaisinės
ar žolelių arbatos per dieną), riboti kavos bei alkoholio vartojimą.
Nerekomenduojama slopinti noro tuštintis, nes kuo ilgiau išmatos užsibūna
žarnyne, tuo jos darosi kietesnės, o tuštinimasis – skausmingesnis. Mažas judrumas taip pat gali turėti įtakos
vidurių užkietėjimui, todėl visada reikia rasti laiko pasportuoti.