Toksinė storosios žarnos dilatacija (megakolon)
APIBRĖŽIMAS
Toksinė storosios žarnos dilatacija – megakolon, yra klinikinis terminas, apibūdinantis ūmų toksinį kolitą su storosios žarnos išsiplėtimu. Išsiplėtimas gali būti arba visiškas, arba segmentinis. Paprastesnis terminas toksinei storosios žarnos dilatacijai – toksinis kolitas, nes pacientui gali išsivystyti toksiškumas be išsiplėtimo.
Toksinė storosios žarnos dilatacija (toksiškas kolitas) – potencialiai mirtina liga, kurios pagrindiniai požymiai yra: didesnis nei 6 cm neužsikimšęs storosios žarnos išsiplėtimas ir sisteminis toksinio poveikis.
Anksčiau buvo manoma, jog ši liga yra opinio kolito komplikacija. Iš tiesų, toksinė megakolon (toksiškas kolitas) gali apimti kitus faktorius: uždegimą, išemiją, infekciją ir t.t.
EPIDEMIOLOGIJA
Per visą gyvenimą susirgti bent kartą toksine megakolon rizika yra maždaug 1-2,5%. Iš 1236 pacientų, per 19 metų laikotarpį, toksinė megakolon buvo diagnozuota 6% pacientų, konkrečiai 10% opiniu kolitu ir 2,3% Krono liga.
Toksinė megakolon pasireiškia maždaug 5% sunkaus opinio kolito atvejų. Šis skaičius didės proporcingai su vis dažniau pasitaikančiais naujais atvejais – tai dėl padidėjusio plataus spektro antibiotikų naudojimo.
Toksinių megakolon mirtingumo rodikliai žymiai sumažėjo per pastaruosius kelis dešimtmečius, 1976 m. siekė 20% , o šiuo metu tik 4-5%. Sumažėjimą lemia ankstesnis diagnozavimas, intensyvios medicininės priemonės, chirurginės konsultacijos pradžioje ligos atpažinimo, pagerinta chirurginė technika ir pooperacinė priežiūra.
Opinis kolitas pirmiausia turi įtakos jauniems žmonėms (20-40 metų amžiaus), tačiau ši liga gali atsirasti bet kokio amžiaus. Vidutinė ligos trukmė yra 3-5 metai.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Toksinė megakolon, dar žinoma, kaip toksinė dilatacija, gali būti labai rimta uždegiminės žarnų ligos komplikacija, kuri atsiranda dažniau su opiniu kolitu nei su Krono liga. Toksinė megakolon yra reta ir pasitaiko mažiau nei 5% sunkios uždegiminės žarnų ligos atvejų. Toksinė megakolon atsiranda, kai storoji žarna tampa labai ištempta ar uždegiminė, tuomet atsiranda nuolatinis kraujotakos trūkumas ir galop žarna tampa išeminė ar nekrozinė. Uždegiminės žarnų ligos ankstyvas gydymas gali užkirsti kelią toksinės megakolon atsiradimui.
Toksinė megakolon gali būti spontaniška žmonėms, kurie serga labai sunkia uždegiminės žarnų ligos forma. Kai kuriais atvejais tai gali atsirasti dėl tam tikrų medikamentų perdozavimo: narkotinių medžiagų, nuskausminamųjų vaistų, anticholinerginių, antidepresantų, anksiolitikų, antiemetinių (loperamidas). Dėl šios priežasties, žmonėms, kurie serga opiniu kolitu nepatariama piktnaudžiauti laisvinamaisiais vaistais, nepasitarus su gastroenterologu.
Nors tikslus mechanizmas toksinės megakolon dar neįrodytas, keli veiksniai gali prisidėti prie jos formavimosi. Ūminio kolito požymiai ir simptomai gali atsirasti dar savaitę prieš žarnos išsiplėtimą. Dažnai galima nustatyti, ar buvo šį susirgimą lemiančių veiksnių. Nors toksinės megakolon riziką didina kolitas, didelės dozės medikamentų, pvz. steroidų, sulfasalazino, ir 5-aminosalicilinės rūgšties, gali nusėsti nuosėdomis bei lemti toksiškumą ir išsiplėtimą. Vaistai, kurie neigiamai veikia žarnyno motoriką, taip pat yra susiję su toksinės megakolon atsiradimu. Taip pat įvairios procedūros, tokios kaip bario klizma arba kolonoskopija, gali sukelti žarnos ištempimą, gali sutrikti kraujo tiekimas arba atsirasti labai maži žarnos sienelės pažeidimai, kurie vėliau įtakos toksemiją.
Tais atvejais, kai kolitas neturi komplikacijų, uždegiminis atsakas matomas tik gleivinėje. Mikroskopiškai aptinkamas pažeidimas, kuris parodo toksinę megakolon. Šis peržengs iš gleivinės į lygiųjų raumenų sluoksnį ir serozinį dangalą. Nervinio rezginio dalyvavimas nėra aktualus ir neįtakoja žarnos išsiplėtimo.
Kai uždegimas pereina į lygiųjų raumenų sluoksnį, išsiskiria azoto oksidas, kuris dalyvauja toksinės megakolon patogenezėje. Azoto oksidas slopina lygiųjų raumenų tonusą ir suburia uždegimo ląsteles neutrofilus ir makrofagus. Atlikti tyrimai parodė, jog toksine megakolon sergančiųjų storosios žarnos lygiųjų raumenų sluoksnis išskiria didesnius kiekius azoto oksido. Padidėjęs azoto oksido kiekis įtakoja storosios žarnos išsiplėtimą.
KLINIKA
Dažniausi pacientų, sergančių toksine megakolon, nusiskundimai būna:
• Pilvo srities skausmas ir jautrumas
• Įsitempusi pilvo siena
• Pagreitėjusi širdies veikla (tachikardija)
• Sumažėjęs kraujospūdis
• Leukocitozė (padidėjęs baltųjų kraujo kūnelio kiekis, kuris parodo organizme esant uždegimui)
• Rentgenogramoje matomas storosios žarnos išsiplėtimas (dilatacija)
• Aukšta temperatūra (40° C)
• Dehidratacija (skysčių netekimas)
Žmonės, sergantys šia liga dažniausiai jaučiasi labai silpni ir skundžiasi viduriavimu ir pilvo skausmu jau pora dienų.
DIAGNOSTIKA
Praktikoje yra išskiriami keli diagnostiniai kriterijai. Pirmasis kriterijus yra radiografiškai pastebimas storosios žarnos išsiplėtimas. Antrasis kriterijus susideda iš trijų dalių: karščiavimas (>40° C), tachikardija (> 120 dūžių / min), leukocitozė (> 10,5 103/μL) ar anemija. Trečiasis kriterijus yra, jei būna bent vienas iš toliau išvardytų: dehidratacija, pakitusi psichinė būsena, elektrolitų disbalansas ar hipotenzija.
GYDYMAS
Ankstyvas toksinės megakolon gydymas yra labai svarbus, kad išvengti gyvybei pavojinų komplikacijų, tokių kaip šokas, žarnos perforacija (plyšys žarnos sienoje), peritonito (pilvo srities uždegimas) ir sepsio (infekcija kraujyje). Negydoma žarna gali suplyšti, tai yra būsena, kai net 30% atvejų baigiasi mirtimi. Jei toksinė megakolon yra pradedama gydyti ankstyvose stadijose, mirtingumas sumažėja iki 4%.
Žarna turi būti suspausta, kas paprastai įvykdoma įdedant vamzdelį pro kūno sieną į žarną. Jei pacientas yra šoke ar dehidratavęs, jam taikoma elekrolitų ir skysčių terapija į veną. Kadangi žarnos plyšimas gali sukelti sunkią infekciją, skiriama papildomai antibiotikų. Taip pat kortikosteroidai padeda mažinti uždegimą.
Sunkiais atvejais, kai organizmas nereaguoja į gydymą, skiriama skubi dalinė ar radikali kolektomija (žarnos pašalinimas). Radikalios kolektomijos metu, kuri dar vadinama proktokolektomija, visa žarna būna pašalinama. Tuomet reikia sujungti dar likusias sveikas žarnos dalis.
Dažniausiai, jei toksinė megakolon efektyviai gydoma, prognozės yra labai geros.
PROFILAKTIKA
Kadangi ši liga yra dažniausiai kitų ligų komplikacija, tai geriausia jos profilaktika yra kitų ligų ankstyvas diagnozavimas ir gydymas.