Megaloblastinė anemija

Megaloblastinė anemija

APIBRĖŽIMAS

Anemija
– tai būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų ir (arba) hemoglobino ar
pakinta jų kokybė. Megaloblastinės anemijos atsiranda, kai dėl
nukleorūgščių sintezės fiziologinis eritroblastinis eritropoezės tipas
virsta megaloblastiniu tipu. Susidaro didelės kamieninės ląstelės,
kurios virsta makrocitais, cirkuliuojančiais kraujyje.

EPIDEMIOLOGIJA

Vitamino B12 anemija dažniau serga senyvo amžiaus (vyresni nei 60-70 metų) žmonės, taip pat jaunos moterys.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Megaloblastinės anemijos gali būti įgytos (vit.B12 ir folio r. stokos) ir įgimtos dėl paveldimų defektų.

Vitamino
B12 stokos anemija (Adisono – Birmerio, megaloblastinė, piktybinė
mažakraujystė). Priežastis – cianokobalamino stoka. Tai lėtinė anemija,
serga vyresni kaip 30 m. žmonės, moterys serga dažniau nei vyrai.
Priežastys: gliukoproteino (vidinio Kastlio faktoriaus) sekrecijos
nepakankamumas arba vit. B12 stoka, blogas jo pasisavinimas, padidėjęs
poreikis. Kastlio faktorius (išskiria skrandžio gleivinės ląst.) su
vit.B12 sudaro antianeminį kompleksą, kuris būtinas jo rezorbcijai.
Gliukoproteino sintezės sutrikimas gali būti įgimtas ir įgytas (sukeltas
skrandžio ligų).

  1. Nepakankamai gaunama vitamino B12 su maistu;
  2. Sutrikusi jo rezorbcija;
  3. Transporto sutrikimai;
  4. Padidėjęs vitamino B12 poreikis.

Folio
rūgšties stokos anemija (piktybinė) – kai kaulų čiulpuose slopinama
fiziologinė, o vyksta patologinė megaloblastinė eritropoezė. Stokojant
vitamino B12, sutrinka ir folio rūgšties metabolizmas, ji nevirsta
aktyvia tetrafolio rūgštimi, be kurios nesintetinamas timidino
monofosfatas, esantis DNR sudėtyje.

*Folio r. būtina eritrocitų gamybai ir brendimui.
*Sutrikus NR sintezei, silpsta kraujo ląstelės.
*Mitozių sutrikimas pažeidžia ir kitų audinių ląsteles, ypač virškinimo trakto.
*Dėl skrandžio gleivinės atrofijos, mažėja Kastlio faktoriaus, kartu ir vit.B12 rezorbcija.
*Tai – ydingas ratas, liga greitai progresuoja.

Folio rūgšties reikia daugiau:

*nėštumo metu,
*maitinant kūdikį,
*sergant alkoholizmu, tireotoksikoze.

Išeikvojus atsargas, prasideda megaloblastinė arba folio r. stokos anemija.

KLINIKA

Kliniškai stebima triada:

  1. bendras silpnumas ir nuovargis,
  2. glosito simptomai (Hunterio liežuvis),
  3. parestezijos

Liga
pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu, padidėjusiu širdies
dažniu, galimas oro trūkumas, dusulys, galvos svaigimas ar net alpimas.
Esant sunkiai anemijai, galimas galvos, krūtinės ar kojų skausmas.
Hemoglobino koncentracijai nukritus žemiau nei 35-50 g/l, ligonio būklė
darosi kritiška: krinta arterinis kraujospūdis, pulsas silpnėja, temsta
ir gali visiškai išnykti sąmonė.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
diagnozuoja megaloblastinę anemiją įvertinęs minėtus simptomus, o
atlikus kraujo tyrimą, konstatuojama, kad hemoglobino koncentracija
kraujyje būna: vaisingo amžiaus moterims <120 g/l; vyrams bei
moterims po menopauzės <130/l; eritrocitų kiekis:
moterims<3,9×1012 /l, vyrams< 4,3×1012/l. Kraujyje būna sumažėjusi
vitamino B12 koncentracija, vėliau sumažėja trombocitų (baltųjų kraujo
kūnelių) skaičius. Šilingo (Schilling) testu nustatoma vidinio
faktoriaus stoka. Imunologiniais kraujo tyrimais galima nustatyti
antikūnus prieš vidinį faktorių gaminančias ląsteles.

GYDYMAS

Skiriama
vitamino B12 (ciankobalamino) preparatų. Būtina visaverčiai maitintis
(vitamino B12 daug gyvulinės kilmės produktuose, ypač kepenyse,
raumenyse, inkstuose, taip pat jo daug žuvyje, kiaušiniuose; augalinės
kilmės produktuose vitamino B12 nedaug).

Folio rūgšties trūkumo
anemija gydoma folio rūgštimi, kuri gerai absorbuojama virškinamajame
trakte net esant malabsorbcijos sindromui.

PROFILAKTIKA

Maistas
turi būti visavertis – reikia valgyti gyvulinės kilmės produktų (mėsą,
kepenis, kiaušinius), pakankamai vaisių ir daržovių (ypač tai svarbu
vaikams, paaugliams, moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu). Gydyti
ligas, galinčias sukelti vitamino B12 ar folinės rūgšties stokos
anemiją.