Smegenų sukrėtimas

APIBRĖŽIMAS

Galvos
smegenų sukrėtimas (lot. commotio cerebri) – galvos smegenų pakitimai,
atsirandantys nuo smūgio į galvą buku daiktu. Nukenčia smegenų
molekulinė struktūra, todėl būna trumpalaikis sąmonės netekimas,
pykinimas, vėmimas, retas pulsas ir kvėpavimas. Sunkesnio smegenų
sukrėtimo atveju sužeistasis dažnai neatsimena įvykių prieš traumą.

EPIDEMIOLOGIJA

Tai
– dažna būklė (50 atvejų iš 100 000 žmonių per vienerius metus).
Lengvais smegenų sutrenkimo atvejais žmogus sąmonės nepraranda, tačiau
trumpam jaučiasi apsvaigęs. Dažniausiai šią būseną patiria maži vaikai
sportuodami ar važiuodami dviračiu. Suaugusieji dažniausiai patiria
autoavarijų metu arba griūdami. Lietuvoje ja patiria 3 vaikai ir 4
suaugusieji iš 1000 gyventojų per metus. Dažniausiai tai yra 29-30 metų
žmonės; vyrai traumuojami 3 kartus dažniaus nei moterys.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Smegenų
sutrenkimas – tai būsena, kai dėl tiesioginio smūgio į galvą metu yra
sutrinkdoma smegenų veikla ir/ar pažeidžiama anatominė smegenų
struktūra.

Galvos smegenų trauma skirstoma į:

• Lengvo laipsnio: sąmonės netekimas, galvos skausmai, pykinimas, svaigulys.
• Vidutinio laipsnio: sąmonės netenkama nuo kelių minučių iki kelių valandų.
• Sunkus smegenų sutrenkimas: ilgalaikis sąmonės netekimas, kuris trunka dienomis ar net mėnesiais, ši būsena vadinama koma.

KLINIKA

Galvos
smegenų sukrėtimas (GSS) kliniškai pasireiškia staigiu ir greitai
praeinančiu sąmonės praradimu, trumpalaike amnezija. Pykinimas ir
vėmimas gali būti dėl staigaus vestibiulinės sistemos sukrėtimo (taip
pat kaip besisukant aplink savo ašį ir paskui sustojus).

Simptomai:

• Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
• Galvos skausmas
• Pykinimas
• Sąmonės netekimas
• Traukuliai
• Orientacijos sutrikimas
• Koma.

Po
traumos gali būti trumpalaikių traukulių epizodas, kuris neretai
suklaidina gydytojus. Sunkiais galvos smegenų sukrėtimo atvejais gali
pasireikšti sumišimo būsena arba delyras.

DIAGNOSTIKA

Smegenų
sukrėtimą galima nustatyti iš anamnezės ir pasireiškiančių simptomų.
Taip pat svarbu numatyti gręsiančias komplikacijas, viena iš jų –
hematomos. Intrakranialinės kraujosruvos nustatomos atlikus
nekontrastinę kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso
tomografijos atlikti nebūtina. Stebėjimo trukmė priklauso nuo to, ar
asmuo buvo praradęs sąmonę, nuo amnezijos trukmės ir nuo to, ar yra kitų
sužalojimų. Iš naujo pasireiškęs mieguistumas, hemiplegija arba
afazija, pasireiškę vėlyvuoju potrauminiu laikotarpiu, gali būti
vėlyvosios subdurinės arba epidurinės hematomos simptomai, tokiu atveju
nedelsiant reikia atlikti papildomus tyrimus. 

GYDYMAS

Įvykio
vietoje pagalbą teikiantis asmuo pirmiausia turi palaikyti atvirus
kvėpavimo takus, įvertinti kaklo traumos galimybę. Paprastai, jei nėra
atvirų lūžių, slaptų kraujosruvų, pacientui papildomos priemonės
netaikomos, tik gulimas režimas. Kartais skiriama antiemetinių vaistų
(nuo pykinimo). Kitais atvejais gydymas priklauso nuo smegenų sutrenkimo
laipsnio.

PROFILAKTIKA

Patartina vengti rizikos veiksnių, kitų prevencijos priemonių nėra.