Žvairumas

APIBRĖŽIMAS

Žvairumas
(lot. strabismus) – akį judinančio aparato patologija. Būna paslėptas
žvairumas, paralyžinis žvairumas, drauginis žvairumas ir nistagmas.
Pagal atsiradimo laiką žvairumas būna įgimtas arba įgytas. Svarbu
įvertinti, ar jis pirminis, ar antrinis — atsiradęs dėl ragenos
drumsčių, kataraktos, stiklakūnio ir akių dugno patologijos. Žvairumas
gali būti periodinis, strabismus concomitans periodicus, arba pastovus,
strabis­mus concomitans continuus.Žvairumą galima apibūdinti pagal
daugelį požymių: kada jis atsirado, koks nukrypimo pobūdis, trukmė ir
kt.

EPIDEMIOLOGIJA

Žvairumas
nustatomas apie 4% vaikų. Žvairumu vadiname netaisyklingą akių padėtį,
kai viena ar abi akys yra nukrypę. Akys gali būti nukrypę į vidų, išorę,
aukštyn ar žemyn. Didesnė ambliopijos ir žvairumo rizika vaikams, kurių
artimieji turi tokią akių patologiją. Studijos rodo, kad jei vienas
tėvų žvairuoja, rizika vaikui padidėja iki 40%, jei abu tėvai, net iki
80%.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žvairumas
atsiranda tada, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys. Tikslios
žvairumo priežastys ne visada žinomos. Žvairumas gali būti paveldėtas.
Raumenys gali būti neteisingai prisitvirtinę, paralyžiuoti. Akomodacinio
žvairumo priežastis – tolregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi
toliaregiai vaikai.

Akys gali krypti į nosies pusę (konvergentinis
žvairumas arba ezotropija), į smilkinį (divergentinis žvairumas arba
egzotropija). Žvairumas gali būti vertikalus. Žvelgiant tiesiai, akys
gali būti lygiagrečios, o nukrypti tik žiūrint į šoną, aukštyn ir pan.

Dažniausia
žvairumo rūšis yra akomodacinė ezotropija. Akys krypti į nosies pusę
pradeda 1,5-4 metų amžiuje. Rečiau, bet gali sužvairuoti ir šešiamečiai.
Sužvairuoja toliaregiai vaikai, kurie turi stipriai fokusuoti
(akomoduoti), kad įveiktų tolregystę ir ryškiai matytų. Tokie vaikai
gali žvelgti ir nežvairuodami, bet tada neryškiai mato.

Įgimta
arba kūdikių ezotropija vadiname ryškų žvairumą į nosies pusę, kuris
atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Gydymas chirurginis. Ir sveiki naujagimiai
dėl neišsivysčiusios regos gali pažvairuoti, bet toks žvairumas iki 3-4
mėn. išnyksta savaime.

Kai akys krypsta į smilkinio pusę,
žvairumas vadinamas divergentiniu arba egzotropija. Jis gali būti
pastovus arba protarpinis. Egzotropija gydoma akių dengimu, pratimais,
tačiau dažniausiai tenka operuoti.

Paralitinį žvairumą, kai yra
paralyžiuoti vienas ar keli akį judinantys raumenys, pagydyti
sunkiausia. Toks žvairumas gali būti įgimtas. Įgyto paralitinio žvairumo
priežastis gali būti sunkios galvos smegenų ligos ar traumos. Operacija
patiesina akis, pagerina išvaizdą, panaikina ar susilpnina dvejinimąsi,
bet negali sugrąžinti pakenkto raumens veiklos.

Gali atrodyti,
kad vaikas žvairuoja, nors iš tikrųjų jo akys tiesios. Dažniausiai taip
atrodo, kai viršutinio voko odos klostės prie nosies uždengia dalį
ragenos. Toks „žvairumas“ labiau pastebimas, kai vaikas žiūri į šoną.
Augant odos klostės išsilygina, ir žvairumas dingsta. Tai
pseudožvairumas.

KLINIKA

Simptomai:

• Galvos svaigimas
• Galvos sukimas į vieną pusę
• Akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško
• Vaizdo dvejinimasis
• Blogas regėjimas arba aklumas viena akimi
• Riboti akies obuolio judesiai
• Nejudri akis
• Išsiplėtę vyzdžiai
• Vokų nusileidimas
• Žvairumas

DIAGNOSTIKA

Norint
nustatyti galimas akių problemas, reikia kad vaikus apžiūrėtų šeimos
gydytojas, pediatras arba oftalmologas ( akių gydytojas ) dar
kūdikystėje ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Tai ypatingai svarbu jei
giminaitis serga žvairumu arba ambliopija.

Kūdikiams dažnai sunku
nustatyti ar akys tik atrodo žvairos, ar yra tikras žvairumas. Maži
vaikai dažnai turi plačią plokščią nosį ir odos raukšlę ties vidiniu
voku, už kurios paprastai akis pasislepia žvelgiant į šoną, todėl akys
gali atrodyti susikryžiavę. Šis reiškinys gali išnykti vaikui augant.
Tikrasis žvairumas neišnyksta augant. Oftalmologas gali atskirti tikrąjį
žvairumą nuo netikrojo.

GYDYMAS

 Okulistas
paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą
įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti
taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Kad akis funkcionuotų, ją
reikėtų lavinti žiūrint į smulkius daiktus, leisti pailsėti žvelgiant į
tolį (atsipalaiduoja krumplyno raumuo). Kartkartėmis sveikoji akis
atidengiama, leidžiama žiūrėti, tikrinama ar nepablogėjo jos regėjimas.

Jei
po vienerių gydymo metų regėjimas visiškai nepagerėja, operuojama.
Idealiausia operuoti 1-2 metų vaiką. Chirurgai pakoreguoja akies obuolį
judinančius raumenis – juos pailgina ar sutrumpina. Kartais prireikia
kelių operacijų, nes jei per pirmąją žvairumas ištaisomas, gali
atsirasti antrinis žvairumas – priešingas, nei buvo.

Esant
paralyžiniam žvairumui, gydoma pagrindinė liga. Skiriamos fizioterapinės
procedūros. Norint išvengti dvejinimosi, skiriami akiniai su matiniu
stiklu. Kartais reikalinga operacija.

PROFILAKTIKA

Žvairumo
profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai
atliekama gimdymo namuose, paskui sulaukus mėnesio, trijų mėnesių,
pusės metų ir vienerių metų, vėliau du kartus per metus – rudenį ir
pavasarį. Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.
Žvairumo profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų.
Būtina laikytis regos higienos, vengti žvairumo rizikos veiksnių,
racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.