Kokliušas

APIBRĖŽIMAS

Kokliušas (lot.
pertussis) – ūminė infekcinė liga, plintanti oru, kuriai būdingas kvėpavimo
takų pažeidimas, sunkūs spazminio kosulio priepuoliai. Kai kuriose pasaulio
šalyse, dėl savo trukmės, ši, ypač kūdikiams grėsminga liga, vadinama „100
dienų kosuliu“.

EPIDEMIOLOGIJA

Serga tik
žmogus, infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba bakterijų nešiotojas.
Inkubacinis periodas 7-10 dienų.

Jungtinėse
Amerikos Valstijose iki 1940 metų pasitaikydavo maždaug 150 kokliušo atvejų 100
000 gyventojų per metus. Pradėjus skiepyti kūdikius ir mažus vaikus, sergamumas
sumažėjo daugiau negu 90 procentų, o 1970 JAV užfiksuotas tik 1 susirgimas 100
000 gyventojų. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis 2008 metais
pasaulyje užregistruota 16 mln. susirgimų kokliušu atvejų, iš kurių 95
procentai – trečiosiose pasaulio šalyse, kur daugelis vaikų nėra skiepyti nuo
šios ligos. Higienos instituto Sveikatos centro duomenimis Lietuvoje 2009
metais užregistruoti 233 kokliušo atvejai, t.y. 7 atvejai 100 000 gyventojų.

Anksčiau šią infekciją
platindavo maži vaikai. Ėmus visuotinai skiepyti nuo kokliušo, infekcijos
šaltiniu dažniausiai yra suaugusieji.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligą sukelia kokliušo
lazdelės, kurios patekusios į kvėpavimo takų gleivinę dauginasi ir sukelia
uždegimą. Lazdelių išskirti toksinai su krauju ir audinių skysčiu išnešiojami
po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo sistemas, sukelia smulkiųjų
bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus (susitraukimą).

Užsikrečiama nuo
sergančiojo kokliušu, ypač pirmąją ligos savaitę, arba nuo sveiko ligos
sukėlėjo nešiotojo. Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus
žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių.
Ligonis gali būti pavojingas aplinkiniams 6 savaites nuo ligos pradžios,
tačiau, išryškėjus tipiškiems spazminio kosulio požymiams, užkrėtimo galimybė
mažėja.

Nuo ligos pradžios
praėjus 1-2 savaitėms prasideda spazminiai kosulio priepuoliai: vaikas ima
kosėti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, pamėlsta.

Yra 3 kokliušo stadijos.

1. Katarinė stadija: po 1
– 2 savaičių sausas kosulys, sloga, akių perštėjimas ir ašarojimas.

2. Spazminio kosulio
stadija: 3 – 4 savaitę spazminis dusulys, gali dusinti.

3. Sveikimo stadija:
kitas 2 – 4 savaites simptomai rimsta.

KLINIKA

Kokliušas prasideda nuo
nestipraus karščiavimo, slogos, kosulio. Laikui bėgant kosulys stiprėja, tampa
spazminiu: ligonis kosti daug kartų be įkvėpimo. Kosulio priepuoliui
pasibaigus, garsiai įkvepiama. kosulio metu paciento veidas pamėlynuoja, gali
prasidėti vėmimas. Itin sunkiais atvejais, kosulys gali išprovokuoti
kraujosruvų atsiradimą smegenyse, akyse kvėpavimo sustojimą. Negydant kosulio
priepuoliai gali kartotis daugiau nei mėnesį.

Tipiniai simptomai:

·Akių paraudimas

·Karščiavimas

·Kūno masės mažėjimas

·Vėmimas

·Sutrikęs miegas

·Sloga

·Sausas kosulys

·Kvėpavimo sutrikimai

·Reprizai (gilus įkvėpimas po ilgo kosėjimo)

·Spazminiai kosulio priepuoliai

DIAGNOSTIKA

Laboratorinė
diagnostika:

Bakteriologinis tyrimas –
sukėlėjo grynos kultūros auginimas selektyviose terpėse, bakterijų tapatumas
nustatomas imunofluorescencijos ar agliutinacijos reakcija su specifiniais
serumais (antikūnių kraujo serume radimas).

Taip pat bendrame kraujo
tyrime matomas nespecifinis uždegimas ar C reaktyvinis baltymas, ENG, gali būti
padidėję.

GYDYMAS

Gydoma simptomiškai
(deguonies terapija) ir antibiotikais (dažniausiai eritromicinu), juos būtina
vartoti 14 dienų, kad būtų tikrai sunaikinti ligos sukėlėjai.

PROFILAKTIKA

Nuo kokliušo skiepijami
kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Paprastai skiepijama tris kartus per pirmuosius
metus, ir dar kartą – sulaukus pusantrų metų. Specifinė profilaktika: AKDS
vakcina (inaktyvinti kokliušo m/o).