Endokarditas

APIBRĖŽIMAS

Žodis
„endokarditas“ kilęs nuo žodžio „endokardas”. Endokardas yra vidinis
širdies sluoksnis. Endokarditas yra endokardo uždegimas. Endokarditas
gali būti infekcinis, bakterinis ir grybelių sukeltas endokarditas.
Toliau bus kalbama apie infekcinį endokarditą.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
susergama po įvairių odontologinių ar kitų procedūrų, chirurginių
operacijų, ypač kuomet širdyje jau yra pakitimų (pvz., pakenkti ar
protezuoti vožtuvai).

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kai
kurių medicininių procedūrų metu (pvz., traukiant dantį, atliekant
burnos, stemplės operacijas, tiriant skrandį ar žarnyną endoskopu,
atveriant įvairius pūlinius ir pan.), į kraują patenka bakterijos,
kurios per kelias minutes sunaikina žmogaus gynybinės sistemos. Tačiau,
jei žmogus jau turi pažeistus širdies vožtuvus (serga širdies yda) arba
organizmo atsparumas yra sumažėjęs, šios bakterijos apsigyvena širdies
vožtuvuose arba endokarde ir sukelią kraujo užkrėtimą. Narkomanai,
naudodamiesi nešvariais švirkštais, bakterijas įneša patys.

Pažeistas širdies vožtuvas būna grubus, turi daug nelygumų, todėl čia
bakterijos lengvai susiranda prieglobstį, apsaugomos nuo gynybinių
veiksnių. Širdies yda visuomet sudaro sąlygas infekciniam endokarditui.
Apsigyvenusios vožtuvuose, bakterijos pažeidžia juos, sukeldamos jų
nepakankamumą (dažniausiai pažeidžia aortos ir mitralinį vožtuvus,
narkomanams gali pažeisti triburį vožtuvą); nuolat patekdamos į kraują,
pažeidžia kitus organus, atsiranda pūlinių, gali užkimšti organus
maitinančią kraujagysles ir sukelti komplikacijų.

Skiriamos trys rizikos veiksnių grupės:

                     
1. Lemiantys mikroorganizmų patekimą į kraują: odontologinės
procedūros, invazinės diagnostinės procedūros, chirurginės operacijos,
intraveninių narkotikų naudojimas, netinkama dantų priežiūra.

                      2. Sukeliantys širdies pažeidimą: širdies vožtuvų
pakenkimas, įgimtos širdies ydos (pertvaros defektai, kt.).
                      3. Silpninantys organizmo imunitetą.

Infekciniam
endokarditui būdinga ūmi, netgi žaibinė eiga (negydant mirštama per 2-7
dienas ar kelias savaites). Lėtinė ligos forma vystosi retai.
Dažniausia mirties priežastis – širdies nepakankamumas, kuris išsivysto
dėl širdies vožtuvo suardymo ir/ar širdies raumens pažeidimo.

KLINIKA

Pagrindiniai simptomai:

• Prakaitavimas
• Sąnarių skausmas
• Apetito stoka
• Karščiavimas
• Bakterijų išsisėjimo požymiai: bakterijos iš širdies vožtuvų krauju
  nukeliauja į įvairius organus, sukelia jų pūlingus uždegimus,
  pavyzdžiui, pūlingas smegenų uždegimas, pasireiškiantis sąmonės
  sutrikimais
• Kūno masės mažėjimas
• Širdies nepakankamumas
• Šaltkrėtis
• Juosmens skausmas
• Dažnas širdies plakimas
• Odos mėlynės.

DIAGNOSTIKA

Infekcinį endokarditą patvirtina sekantys tyrimai:

• kraujo pasėlis;
• echokardioskopija;
• kraujo tyrimas;
• rentgenologiniai tyrimai – krūtinės ląstos rentgenografija, galvos smegenų ir pilvo kompiuterinė tomografija;
• rengenokontrastinė kateterizacija.

GYDYMAS

Įtarus
infekcinį endokarditą, ligonis guldomas į ligoninę. Priklausomai nuo
ligos sukėlėjo, skiriami antibiotikai (penicilinas ir gentamicinas
injekcijomis į veną; kai yra alergija penicilinui, penicilinas keičiamas
į cefalosporiną arba imipenemą). Gydymas trunka mažiausiai 4-6 savaitės
bei papildomas 2 savaites, susireguliavus temperatūrai. Kai kuriais
atvejais reikia operuoti – pakeisti suardytą vožtuvą nauju, t. y.
vožtuvo protezu.

PROFILAKTIKA

Pagrindinė
profilaktinė priemonė – trumpas antibiotikų (amoksicilino, eritromicino,
klindamicino) kursas po procedūrų ar operacijų, galinčių sukelti
bakterijų patekimą į kraują.