Kapoši sarkoma

APIBRĖŽIMAS

Kapoši sarkoma
– kraujagyslių navikas, kuriuo dažniausiai serga homoseksualūs vyrai.
Gydytojai teigia, kad dažnai Kapoši sarkoma yra ankstyvas ŽIV požymis.
Kitose rizikos grupėse Kapoši sarkoma randama 15 proc. ligonių.

EPIDEMIOLOGIJA

Šis
navikas pagal epidemiologinius duomenis skirstomas į keturias rūšis. I –
navikas, kuris Europoje retas, dažnesnis seniems vyrams. II – navikas,
kuriuo Afrikoje gana dažnai serga jauni žmonės, net vaikai. Jis sudaro
iki 10% visų piktybinių navikų. III – sarkoma, išryškėjanti asmenimis po
organų transplantacijos, kuriems skiriama imunosupresinė terapija. IV –
navikas, diagnozuojamas apie 30% sergančiųjų AIDS, ypač homoseksualų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Naviko
patogenezei neabejotinai svarbi imunosupresija. Jos priežąstis yra
virusas. Sukelia sarkominis Kapoši herpes virusas HHV-8. Visų rūšių
Kapoši sarkoma plėtojasi odoje dauginių plokščių smulkių raudonos
spalvos mazgelių pavidalu. Dažniausiai pažeidžiama kojų oda. Vėlesnėse
plitimo stadijose gali apimti limfmazgius ir vidaus organus. Dažnai
kraujuoja. Histologiškai naviką sudaro kraujagyslės, krauju
užsipildžiusios plonasienės ertmės, jas supantis jungiamasis audinys,
infiltruotas imuniais elementais, yra hemosiderino sankaupų. Toks
navikas primena angiosarkomą.

Nustačius diagnozę ligoniai išgyvena
10-15 m., AIDS sergantieji – 2-8 metus. Esant jatrogeninei formai eiga
įvairi: vieniems progresuoja labai greitai – mėnesius, kitiems lėtai –
metus.

KLINIKA

Odoje atsiranda dėmės. Iš
pradžių poodinis kūno sluoksnis procese nedalyvauja, tačiau vėliau gali
atsirasti erozijos, opos ir šašai. Ligai progresuojant židiniai
susilieja ir vystosi pažeistos vietos edema. Dėmių spalva pradžioje gali
būti violetinė, raudona, gvazdiko spalvos arba gelsvai ruda. Apie 15
proc. ligonių pirmieji požymiai atsiranda burnoje – matomos violetinės
spalvos žaizdelės. Dažnai atsiranda netaisyklingos formos židiniai ant
dantenų ir liežuvio srityje.

Beria asimetriškai ir simetriškai.

Asimetriškas
bėrimas prasideda rožinėmis, raudonomis dėmelėmis, vėliau atsiranda
infiltruotų, kietų, tamsiai raudonų, violetinio atspalvio židinėlių ar
mazgelių. Jie pamažu didėja, susilieja tarpusavyje, sudarydami įvairaus
dydžio, netaisyklingus, karpytais kraštais židinius.

Beriant
simetriškai, atsiranda šeiviškos formos, kietų, tamsiai raudonų, melsvo
ar violetinio atspalvio, 2-3 mm skersmens, 5-7 mm ilgio, platesnių per
vidurį ir smailėjančiais galais mazgelių. Subjektyvių reiškinių
nesukelia.

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama
iš klinikos ir histologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo
hemangiomų, telangiektazinių granulomų, angiokeratomos, venų varikozės,
stazinio dermatito.

GYDYMAS

Sergantieji
Kapoši sarkoma daugiau ar mažiau sėkmingai gydomi citostatikais ir α
interferonu. Maži židiniai šalinami chirurgiškai, taikomas švitinimas,
chemoterapija, tačiau AIDS/ŽIV ligoniams prognozė nepalanki, nes liga
nuolat progresuoja. Taip pat taikoma lazerinė terapija, kombinuotas
antivirusinis gydymas.

PROFILAKTIKA

Nėra.