Kiaušidės auglys

APIBRĖŽIMAS

Kiaušidžių navikai
atsiranda bet kurio amžiaus moterims, bet dažniau po 40 metų. Prieš
jiems atsirandant sutrinka mėnesinės ir gimdymo funkcija, sergama lyties
organų uždegimais. Liga aiškių simptomų neturi, vaikams ir paaugliams
navikai auga labai greitai, juos sunku diagnozuoti. Ligonių lytinis
gyvenimas nesutrinka ir gali tęstis praėjus 2 mėn. po operacijos.

EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje
kasmet nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Iš visų moters
lytinių organų ligų dažniausi yra kiaušidžių augliai. Jie sudaro 30-40
proc. visos reprodukcinio amžiaus  moterų kiaušidžių patologijos.
Maždaug 1 moteriai iš 10 gali atsirasti kiaušidžių auglys, ir daugelis
pacienčių, kurioms auglys neišnyks, turės būti operuotos. Nors apie 90
proc. visų kiaušidžių navikų būna nepiktybiniai, dauguma piktybinių
darinių būna moterims vyresnėms negu 45 metai. Įvairiose studijose
pateikiama, kad piktybiniai kiaušidžių dariniai  diagnozuojami nuo 7 iki
13 proc. ikimenopauzinio amžiaus ir nuo 8 iki 45 proc. pomenopauzinio
amžiaus pacienčių.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Moterys
turi dvi kiaušides – migdolo dydžio kiaušinėlius ir moteriškus lytinius
hormonus išskiriančius darinius abipus gimdos. Kiaušidžių vėžys – tai
būklė, kai kiaušidžių ląstelės ima nevaldomai dalytis ir suformuoja
auglius.

Kiaušidžių auglys – tai pakitusių nepiktybinių
(nevėžinių) ar piktybinių (vėžinių) ląstelių darinys. Gerybiniai augliai
neplinta (nemetastazuoja). Piktybinių auglių ląstelės gali plisti į
gretimus (kontaktiniu būdu) arba tolimesnius (limfa ir krauju) organus.

Kiaušidžių
vėžio priežastys nėra žinomos. Manoma, kad riziką susirgti kiaušidžių
vėžiu didina itin ankstyvos pirmosios menstruacijos ir vėlyva menopauzė.
Kiaušidžių vėžio atvejai šeimoje, nevaisingumas, ovuliaciją
stimuliuojančių preparatų vartojimas, nėštumo nutraukimai, rūkymas ir
alkoholio vartojimas taip pat lemia didesnę tikimybę susirgti šia liga.
Kiaušidžių vėžiu dažniau serga negimdžiusios moterys. Juo dažniausiai
suserga vyresnio amžiaus (ypač sulaukusios 65-69 metų) moterys.
Teigiama, jog tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu mažėja po kiekvieno
gimdymo ir ilgą laiką maitinant krūtimi.

Skiriami šie kiaušidžių vėžio tipai:

ñ
Epiteliniai kiaušidžių vėžiai. Šie navikai išsivysto iš epitelinių
ląstelių, kurios yra ploname audinio sluoksnyje dengiančiame kiaušides.
Didžioji dauguma kiaušidžių vėžio yra būtent epitelinės kilmės.

ñ
Germinogeniniai kiaušidžių navikai. Jie išsivysto iš kiaušidėse esančių
nediferencijuotų pirminių germinacinių ląstelių (iš jų išsivysto
moteriškosios lytinės ląstelės). Germinogeniniai kiaušidžių navikai
dažniau atsiranda jaunesnėms moterims.

ñ Kiaušidžių stromos
navikai. Jie išsivysto iš hormonus (estrogeną, progesteroną ir
testosteroną) gaminančių kiaušidžių ląstelių.

Epitelinio
kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai – nevaisingumas, ovuliacijos
stimuliacija, negimdymas, geriamųjų kontraceptikų nevartojimas, ankstyva
mėnesinių pradžia (iki 12 metų), vėlyva menopauzė (> 50 metų),
nežindymas, endometriozė.

KLINIKA

Ankstyvos
stadijos navikai paprastai nesukelia jokių simptomų ir nustatomi
atsitiktinai atliekant dubens srities organų tyrimus, paskirtus dėl
kitos priežasties, pvz.: gimdos kaklelio tepinėlį, vidaus organų
sonoskopiją.

Kiaušidžių vėžio simptomai yra nespecifiški ir
primena virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės ligų simptomus, todėl jį
diagnozuoti ankstyvose stadijose yra itin sudėtinga. Vienas iš esminių
šios ligos požymių yra nuolatiniai ar nuolat stiprėjantys simptomai
(sergant virškinimo trakto sutrikimais simptomai paprastai praeina ir
vėl atsinaujina). Naujausių tyrimų duomenimis, moterys, sergančios
kiaušidžių vėžiu, dažniau nei įprastai kenčia nuo skausmų dubens
srityje, spaudimo, pilnumo jausmo ir tinimo pilvo srityje, būtinybės
skubiai šlapintis. Kiti kiaušidžių vėžiui būdingi simptomai yra dažni
virškinimo sutrikimai, pykinimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas
ar viduriavimas, šlapinimasis dažnai ir  po nedaug, apetito netekimas,
nepaaiškinamas svorio kritimas ar augimas, skausmas lytinių santykių
metu, nuolatinis nuovargis, apatinės nugaros dalies skausmai.

DIAGNOSTIKA

Ligos
pradžioje specifinių kiaušidžių vėžio simptomų nebūna. Navikui išplitus
pilvo ertmėje, dėl skysčio kaupimosi didėja pilvo apimtis, sutrinka
tuštinimasis, šlapinimasis tampa dažnas ir negausus. Dėl navikinių
ląstelių patekimo į pleuros ertmę ir šių pokyčių sąlygoto
(karcinomatozinio) pleurito atsiranda dusulys. Galutinėje ligos
stadijoje progresuoja žarnyno nepraeinamumas.

Tiksli epitelinio
kiaušidžių vėžio diagnozė gali būti nustatoma tik atlikus operaciją ir
ištyrus  operacijos metu pašalintus audinius.

GYDYMAS

Gydymas
priklauso nuo ligos stadijos, pacientės amžiaus ir bendros moters
sveikatos būklės. Dažniausiai gydoma chirurginiu, radioterapiniu ar
chemoterapiniu metodu. Kartais pasirenkamas vienas metodas, o
kartais – kelių metodų derinys. Chirurginė operacija atliekama beveik
visais kiaušidžių vėžio atvejais. Chemoterapija dažnai seka po
chirurginės operacijos, padedanti sunaikinti likusias vėžio ląsteles.
Kai kuriais atvejais gydymas pradedamas chemoterapija, po to atliekama
operacija, taip siekiant kiek įmanoma daugiau sunaikinti vėžio ląstelių.
Radioterapija taikoma kai kurioms pacientėms po chirurginės operacijos
dubens ertmėje likusioms vėžio ląstelėms sunaikinti.

PROFILAKTIKA

Virš
30 metų amžiaus kiekviena moteris turi nors vieną kartą metuose
profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą, ir jai turi būti atliktas
kiaušidžių bei gimdos ultragarsinis tyrimas. Tai padeda laiku susekti ir
diagnozuoti asimptominius cistinius darinius kiaušidėse ir išvengti
kiaušidžių vėžio.