LEPTOSPIROZĖ

APIBRĖŽIMAS

Leptospirozė
– tai infekcinė liga, kurią sukelia spiralės formos bakterijos leptospiros.Leptospiroze
gali sirgti ne tik laukiniai ir naminiai gyvuliai (ypač šunys ir katės), bet ir
žmonės.

EPIDEMIOLOGIJA

Leptospirozė
yra endeminė liga, kuria dažniausiai sergama lietinguoju periodu tropikų zonoje
ir vasaros pabaigos – rudens laikotarpiu vidutinio klimato rajonuose. Lietuvoje
kiekvienais metais pasitaiko 15-40 ligos atvejų.

Žmonės
užsikrečia nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Leptospiros plinta per užkrėstų
gyvūnų šlapimą, kuris patenka į vandenį arba dirvą. Čia jos gali išgyventi nuo
kelių savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės ir gyvuliai užsikrečia per kontaktą su
vandeniu arba dirva, kurie buvo užkrėsti gyvūno šlapimu, kitais kūno skysčiais
(išskyrus seiles). Į organizmą leptospiros patenka per odą arba akių, nosies ir
burnos gleivinę, ypač per pažeistą odą. Užsikrėsti galima ir geriant užkrėstą
vandenį. Užsikrėtę gyvūnai gali išskirti leptospiras į aplinką nuolat arba su
pertraukomis keletą mėnesių ar net metų. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai
retai.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligos sukėlėjas
– judrios, plonosLeptospira interrogans
bakterijos (leptospiros) panašios į spiralę užlenktais galais. Bakterijų ilgis
– 6-20 µ, skersmuo – 0,1-0,2 µ, vingių skaičius – įvairus. Šios bakterijos
priklauso Leptospiraceae šeimos Leptospira genčiai. Jos patogeninės ir žmonėms,
ir gyvūnams. Patogeninės leptospiros atvirų vandens telkinių vandenyje
išsilaiko iki 30 dienų ir ilgiau, drėgnoje dirvoje – 280 dienų, maisto
produktuose – 2 dienas, atsparios šalčiui. Patogeninės leptospiros jautrios
tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai (esant 45ºC žūsta per 45
min., 70 ºC – per 10 s), dezinfekcinėms medžiagoms, rūgščiai terpei.Kaip jau
buvo minėta, į žmogaus organizmą leptospiros patenka per pažeistą, maceruotą
odą ir sveikas gleivines. Bakterijos sukelia kraujagyslių uždegimą (vaskulitą)
ir dažniausiai pažeidžiami organai yra inkstai, kepenys, plaučiai. 

KLINIKA

Inkubacijos
periodas (laikotarpis nuo bakterijų patekimo į organizmą iki ligos
pasireiškimo) trunka paprastai 5-14 dienų, bet jis gali užsitęsti ir iki
mėnesio. Net 90% atvejų leptospirozė praeina be būdingų požymių, sukeldama tik
karščiavimą ir bendrą negalavimą. Tačiau likusiems pasireiškia sunki forma. Jos
eigą sudaro dvi fazės:

1.     
Septiceminė
fazė, kurios metu pakyla temperatūra iki 38-40°C, pasireiškia šaltkrėtis,
galvos, raumenų skausmai, parausta junginės, sutrinka virškinamojo trakto
veikla. Praėjus šiai fazei ligonio būklė trumpam (1-3 dienas) pagerėja, tačiau
po to seka antroji, imuninė, fazė.

2.     
Imuninė
fazė pasireiškia gelta, inkstų funkcijos sutrikimu (sumažėja šlapimo kiekis ar
esant labai sunkiai būklei visai išnyksta šlapinimasis), širdies aritmijomis,
plaučių pažeidimu, smegenų uždegimu (gali skudėti galvą kaktos, smilkinių
srityje). Akių junginės būna paraudusios, skauda akių raumenis, pasireiškia
šviesos baimė. Taip pat būna limfmazgių, kepenų, blužnies padidėjimas.

DIAGNOSTIKA

Liga įtariama
remiantis ligonio nusiskundimais, nustačius galimo užsikrėtimo aplinkybes.Ligos
metu pasireiškiantys požymiai nėra specifiniai, todėl reikalingi specialūs
tyrimai ligai patvirtinti. Pagrindinis tyrimas- serologinis, kuomet kraujyje
ieškoma specifinių antikūnių. Galima atlikti mikrobiologinį tyrimą- ieškoma
sukėlėjų kraujyje, smegenų skystyje, šlapime. Nustatomi ir kitokie, patologiją
rodantys  pokyčiai kraujyje, šlapime,
smegenų skystyje.

GYDYMAS

Leptospirozė
išgydoma antibiotikais- penicilinu, ceftriaksonu, amoksicilinu (esant sunkiai
formai) arba doksiciklinu, ampicilinu, amoksicilinu (sergant lengva forma).
Gydymas tęsiamas apie savaitę. Kartais, norint išvengti nepageidaujamų gydymo
sukeltų reakcijų, skiriama gliukokortikoidų (prednizolono) prieš antibiotikų
kursą. Taip pat skiriamas gydymas sumažinti ligos sukeltus simptomus.

PROFILAKTIKA

Svarbu laikytis
asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint
kanalizacijos įrenginius, dėvėti asmenines apsaugines priemones (vandens
nepraleidžiančius batus, apsaugos akinius, gumines pirštines, odos pažeidimus
dengti vandeniui nepralaidžiais tvarsčiais), kurias po darbo reikia
dezinfekuoti;

Tropikų zonose
nevaikščioti basomis;

Naikinti graužikus
gyvenamosiose patalpose, fermose, mėsos kombinatuose;

Negerti vandens iš
atvirų vandens telkinių, nesutvarkytų šulinių;

Maisto produktus
laikyti taip, kad jų negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei žiurkės ar
pelės;

Nevartoti maistui
žiurkių ar pelių apgraužtų ir užterštų maisto produktų;

Tinkamai
prižiūrėti srutas ir nutekamuosius vandenis iš fermų ir skerdyklų;

Stebėti laukinių
graužikų skaitlingumą, išaiškinti infekuotus gyvulius;

Jeigu neišvengiama
trumpo kontakto su sukėlėjais rizika (kareiviams, laboratorijų darbuotojams),
reikia gerti antibiotiką doksicikliną po 200 miligramų kartą per savaitę.