Ne Hodžkino limfoma

APIBRĖŽIMAS

Ne
Hodžkino limfoma (NHL) yra limfinės sistemos vėžys. Yra labai daug ne
Hodžkino limfomos tipų (apie 29). Visi jie skirstomi į dvi dideles
grupes: mažo piktybiškumo (arba lėtai augančių) bei didelio piktybiškumo
(arba greitai augančių) limfomų. Ne Hodžkino limfoma gali būti
skirstoma į grupes pagal ląstelių, iš kurių susiformuoja navikas, tipus –
B ląstelių arba T ląstelių, didelių arba folikulinių ląstelių.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
pasitaiko B ląstelių limfomų (apie 85%), T ląstelių limfomomis dažniau
serga vaikai arba paaugliai. Daug rečiau būna odos ne Hodžkino limfoma,
kitaip vadinama mycosis fungoides.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama
apie 400 piktybinių limfomų. Tarp jų įvairių ne Hodžkino limfomų
diagnozuojama apie 75 proc. atvejų. Pagal ligos agresyvumą šios limfomos
skirstomos į mažai, vidutiniškai, labai ir ypač agresyvias. Kuriai
grupei priskiriamas susirgimas, paaiškėja atlikus tyrimus.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Heterogeniškesnė
nei Hodžkino limfomos limfoproliferacinių ligų grupė, kuriai
susisteminti sukurtos kelios klasifikacijos, tačiau nei viena jų nėra
tobula. Išskiriama apie 20-30 histologinių limfomos variantų, tačiau
gydymo taktiką nulemia ne tik morfologinis vaizdas, bet ir ligonio
amžius, stadija, gretutinė patologija ir kt.

Limfinio audinio yra
visame organizme, taigi NHL gali atsirasti beveik kiekviename organe ar
audinyje, pavyzdžiui, kepenyse, kaulų čiulpuose ar blužnyje. Gydytojai
gali atskirti Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas pažiūrėję į ląsteles per
mikroskopą. Kadangi tai skirtingų rūšių ląstelių vėžio rūšys, joms
taikomas skirtingas gydymas.

Baltosios ląstelės, kurios tampa
piktybinėmis NHL atveju, yra vadinamos B arba T ląstelėmis. Trys vaikams
dažniausiai pasitaikančios NHL rūšys yra limfoblastinė, smulkių
neskeltų ląstelių limfoma (Berkito ir neBerkito) bei didelių ląstelių
limfoma.

Ne Hodžkino limfomos rizikos veiksniai:

• Aplinkos veiksniai – jonizuojančioji spinduliuotė; chemikalai;
• Organų transplantacija;
• Infekcija: Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV infekcija), HTLV-1
  virusas (tos pačios šeimos kaip ir ŽIV virusas, kuris taip pat
  perduodamas lytiniu keliu, per motinos pieną arba su krauju);
• Berkito limfoma, kuri dažniausiai aptinkama Afrikoje, susijusi su Epšein-Baro virusu;
• Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad Helicobacter pylori bakterija
  gali sąlygoti skrandžio limfomos atsiradimą. Tai gali atsitikti tada,
  kai organizmas, reaguodamas į opėjimą sukeliančią bakteriją, ima gaminti
  daug limfocitų. Šis atradimas labai svarbus, nes antibiotikai, skiriami
  gydyti Helicobacter pylori infekciją, gali apsaugoti nuo limfomos
  atsiradimo skrandyje.
• Genetiniai veiksniai.

KLINIKA

Ligos bendri simptomai:

• Karščiavimas
• Kūno masės mažėjimas
• Niežulys
• Limfmazgių padidėjimas
• Naktinis prakaitavimas
• Padidėjusios kepenys
• Padidėjusi blužnis

DIAGNOSTIKA

Pirmiausia
reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris apžiūrės ir paskirs
atlikti tam tikrus tyrimus. Gali prireikti atsigulti į ligoninę, kur bus
padaryti būtini tyrimai, gydytojas specialistas pakonsultuos bei
paskirs gydymą.
Ligoninėje gydytojas surinks ligos anamnezę,
apžiūrės, po to paskirs tyrimus. Dažniausiai tai būna kraujo tyrimai bei
krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas.
Galutinė limfomos
diagnozė nustatoma chirurgiškai pašalinus padidėjusį limfmazgį ir
ištyrus ląsteles per mikroskopą. Limfmazgio pašalinimas – mažos apimties
operacija kuri dažniausiai atliekama vietinės nejautros sąlygomis.

GYDYMAS

Gydant
limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį
skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne
Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai
naudojami gydymo būdai – spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai
arba derinant šiuos gydymo metodus – skiriant kartu arba vieną po kito),
radioterapija.

PROFILAKTIKA

Nėra.