Placentos atsiskyrimas

APIBRĖŽIMAS

Ankstyvas
placentos atsiskyrimas – tai normaliai prisitvirtinusios placentos
atsidalijimas nuo gimdos sienelių iki vaisiaus užgimimo. Normaliai
placenta nuo vidinės gimdos sienos atsiskiria gimdymo pabaigoje, po to,
kai gimsta vaisius ir susitraukia ištuštėjusi gimda.

EPIDEMIOLOGIJA

Ankstyvas
placentos atsiskyrimas pasitaiko 0,5–1,8 proc. nėščiųjų, apie 50 proc.
atvejų placenta prieš laiką atsidalija nėštumo metu.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Priešlaikinio
normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimo priežastys yra
netiesioginės ir tiesioginės. Netiesioginė priežastis yra pažeistos
nėščiosios organizmo kraujagyslės. Tai sukelia visos ligos, dėl kurių
kraujagyslės pasidaro trapios, padidėja jų sienelių pralaidumas.
Daugeliu atvejų ankstyvo placentos atsiskyrimo etiologija išlieka
neaiški. Tiesioginės priežastys yra pilvo traumos (pvz., smūgis į moters
pilvą, pilvo trauma autoavarijos metu). Ankstyvą placentos atsiskyrimą
skatinančios priežastys:

• ankstyvas placentos atsiskyrimas ankstesnių nėštumų metu;
• lėtinė ar nėštumo sukelta hipertenzija, preeklampsija;
• kraujagyslių nepakankamumas ar pažeidimas (cukrinis diabetas, kolagenozė, įgimta trombofilija);
• įgimta hipofibrinogenemija;
• gimdos anomalijos ir augliai (miomos);
• daugkartinis gimdymas;
• vyresnis nėščiosios amžius;
• rūkymas;
• narkotikų vartojimas (ypač kokaino);
• chorionamnionitas;
• trumpa virkštelė;
•  staigus pertemtos gimdos vidinio tūrio sumažėjimas.

Gali būti dalies placentos ankstyvas atsiskyrimas arba visos placentos ankstyvas atsiskyrimas.

KLINIKA

Dėl
ankstyvojo placentos atsiskyrimo moteriai dažniausiai atsiranda šių
komplikacijų: gimdos apopleksija ir pogimdyminis kraujavimas,
hemoraginis šokas, DIKS, inkstų ir smegenų išemija, hipofizės išeminė
nekrozė, mirtis; vaisiui ir naujagimiui – perinatalinė žūtis (iki 67
proc.), neišnešiotumas, augimo sulėtėjimas, anemija.

Klinikiniai požymiai:

• kraujavimas per makštį (apie 80 proc. atvejų) ar vidinis kraujavimas (retroplacentinė hematoma);
• ūminis, stiprus pilvo skausmas;
• gimdos skausmingumas;
• dažni gimdos susitraukimai, tarp jų gali išlikti padidėjęs gimdos tonusas;
• vaisiaus hipoksijos požymiai;
• hipovoleminis šokas;
• kraujo krešėjimo sutrikimai.

DIAGNOSTIKA

Ultragarsinio
tyrimo jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant ankstyvą placentos
atsiskyrimą, yra mažas, tačiau šį tyrimą reikia atlikti, kad būtų
nustatyta, ar kraujavimo priežastis nėra placentos pirmeiga. Diagnozę
patvirtina po gimdymo randamas tvirtai prie placentos motininio
paviršiaus prilipęs kraujo krešulys.

GYDYMAS

Taktika
priklauso nuo įtariamo ankstyvo placentos atsiskyrimo dydžio, moters ir
vaisiaus būklės, nėštumo laiko bei komplikacijų. Įtarus ankstyvą
placentos atsiskyrimą, nėščioji skubiai hospitalizuojama (C lygio
rekomendacija), stebimos ir vertinamos moters gyvybinės funkcijos
(arterinis kraujo spaudimas (AKS), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD),
diurezė, esant galimybei – pulsoksimetrija), stebima vaisiaus būklė,
vertinamas gimdos tonusas (registruojama kardiotokograma), atliekamas
ultragarsinis tyrimas (atmesti placentos pirmeigą, įvertinti vaisiaus
dydį), laboratoriniai tyrimai (klinikinis kraujo tyrimas, kraujo grupės
ir rezus faktoriaus (Rh D), kraujo krešumo rodiklių nustatymas, kraujo
tapatumo mėginio atlikimas prieš hemotransfuziją), sutapatinama ir
rezervuojama 2–4 vnt. eritrocitų masės.

PROFILAKTIKA

Svarbu
dar iki nėštumo koreguoti aukštą arterinį kraujospūdį (jei sergate
hipertonine liga), cukrinį diabetą, gydyti skydliaukės, inkstų ir kitas
organizmo ligas. Nebūtinai priešlaikinis placentos atsiskyrimas
kartojasi kitų nėštumų metu, – kiti nėštumai gali praeiti normaliai.