Plonųjų žarnų auglys

APIBRĖŽIMAS

Žarnyno
navikai – tai gerybiniai arba piktybiniai žarnyno augliai. Pagal tai,
kurioje žarnyno vietoje randami, jie skirstomi į plonosios ir storosios
žarnos auglius.

EPIDEMIOLOGIJA

Plonosios
žarnos augliai labai reti. Tai pati dažniausia storosios žarnos
nepraeinamumo priežastis, pastaruoju metu dažnėja ir plonosios žarnos
navikų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Priežastys:

• Manoma, kad storosios žarnos polipai gali supiktybėti.
• Paveldima šeiminė adenomatozinė polipozė padidina riziką susirgti žarnyno vėžiu.
• Jei valgoma daug riebaus ir mažai skaidulų turinčio maisto.
• Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina amžius.
• Lėtinės uždegiminės žarnų ligos tokios, kaip opinis kolitas taip pat gali sudaryti palankią terpę vėžiui.
• Rūkymas.
• Anksčiau buvęs storosios žarnos vėžys.
• Plonosios žarnos vėžio rizika didėja, jei sergama Krono liga, žarnyno
  polipoze, esant įgimtam ar įgytam imunodeficitiniam sindromui.

Žarnyno
vėžys – progresuojanti liga, ir jos gydymo rezultatai priklauso nuo
prieš operaciją buvusio išplitimo. Pašalinus nepiktybinį polipą
pasveikstama visiškai (bet gali atsirasti naujų polipų). Sergant žarnyno
vėžiu, vėžinės ląstelės gali metastazuoti į kitus organus (dažniausiai į
kepenis, plaučius, limfmazgius). Tuomet gali atsiranda šių organų
pažeidimo simptomų – gelta, ascitas, dusulys, krūtinės skausmas ir kiti.

KLINIKA

Dažniausiai ligos pradžioje nepasireiškia jokie simptomai, tačiau ligai progresuojant, gali pasireikšti.

Simptomai:

• Pilvo pūtimas
• Bendras silpnumas
• Dažnas tuštinimasis
• Kūno masės mažėjimas
• Bendras nuovargis
• Vidurių užkietėjimas
• Tuštinimasis su krauju
• Stiprus, raižantis pilvo skausmas.

DIAGNOSTIKA

Atlikus
kraujo tyrimus gali būti randamas sumažėjęs hemoglobino kiekis,
padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, o kartais nustatomas specialus
storosios žarnos vėžio žymuo. Taip pat atliekamas išmatų tyrimas
kraujavimo nustatymui.

Plonosios žarnos auglius diagnozuoti yra
sunku, gali būti atliekami įvairūs tyrimai: gastroduodenoskopija
(endoskopu apžiūrima tik pati viršutinė plonosios žarnos dalis),
rentgenologinis žarnos tyrimas, kompiuterinė tomografija, echoskopija,
kartais – ir angiografija (speciali medžiaga leidžiama į kraujagysles ir
stebima, ar ji išsiskiria į žarnyną – tai rodytų, kad yra kraujavimas į
plonąją žarną). Jei šiais metodais nepavyksta patikslinti diagnozės (o
įtariamas plonosios žarnos auglys), gali būti atliekama diagnostinė
operacija.

GYDYMAS

Storosios ir plonosios
žarnos vėžys gydomas chirurginiu būdu, po operacijos skiriamas
spindulinis gydymas ir chemoterapija (gydoma 5-fluoruracilu,
levamizoliu). Chemoterapija dažniausiai skiriama po operacijos.
Chemoterapijos tikslas – sumažinti naviko atsinaujinimo tikimybę. Ji
gali būti skiriama ir tais atvejais, kai diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų
navikas.

PROFILAKTIKA

Svarbu tinkama
mityba, todėl reiktų valgyti mažiau riebų maistą, daug daržovių, vaisių,
maistinių skaidulų, vartoti vitaminus C, E, A, seleną (antioksidantus).