Priklausomybė vaistams, narkotikams, narkomanija

APIBRĖŽIMAS

Narkomanija
– priklausomybė atsirandanti dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis,
psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis,
pasireiškianti asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo narkotinių
(pvz., kokaino, heroino, ekstazio, amfetamino, LSD), psichotropinių ir
kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Socialiniu požiūriu narkomanija
taip pat vadinamas masinis narkotikų paplitimo ir vartojimo reiškinys
visuomenėje ar kurioje nors jos dalyje. Liga susideda iš dviejų stadijų:
psichologinės ir fizinės priklausomybės. Nustojus vartoti
psichotropines ar narkotines medžiagas, prasideda abstinencijos
sindromas.

EPIDEMIOLOGIJA

2008 m.
pakartotinai atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų
tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime  yra bandę
12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. – 6,2 proc., o bent
kartą per pastarąsias 30 dienų – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent
kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.), nei moterys
(9,2 proc.), jaunesni (15-34 metų amžiaus) nei vyresni (35-64 metų
amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc.

Kaip ir
2004 m.,– labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų
yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję
11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per paskutiniąsias
30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.

2010 m. asmens sveikatos
priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų,
vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros
įstaigas kreipėsi ir buvo registruoti 328 asmenys (2009 m. – 345, 2008
m. – 272, 2007 m. – 318,). Iš jų vaikų viso registruota: 2010 m. – 5
asm., 2009 m. – 6 asm., 2008 m. – 10 asm., 2007 m. – 6 asm., 2006 m. –
12 asm. 2010 m. sergamumas narkomanija sudarė 10 atv. 100 tūkst.
gyventojų (2009 m. 10,3 atv./ 100 tūkst. gyv.). 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pagrindinė
priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas.
Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės
struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių,
socialinių-kultūrinių faktorių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su
atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais
receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą
neuronų jungtyse ir t. t.
Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant
psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis
narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Įtakos turi ir vartojamos
medžiagos tirpumas riebaluose, dėl to narkomanai labiau mėgsta heroiną, o
ne morfiną, nes jis tirpesnis.
Būsimiems narkomanams būdingos
tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis
nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi
atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų. Neretai narkomanų
šeimos būna nepilnos, dažni konfliktai tarp tėvų, jiems trūksta tėvų
dėmesio ar, atvirkščiai, būna pernelyg globojami.
Pagrindinis
simptomas – tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš
pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas,
prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija
išnyksta. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus
išankstinis nusistatymas. Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda
noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus
pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali
atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti
psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką.
Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo
funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos
sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”,
kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net
mėnesiams po paskutinio naudojimo. Išauga organizmo tolerancija
narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės
dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas,
dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia
ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai. Paprastai
narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais
psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas
periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus
narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau
palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien.

Farmakomanija –
liguistas potraukis vaistams. Farmakomanija vystosi identiškai kaip ir
narkomanija. Terminai atskiriami daugiausia dėl to, kad tokiu atveju
vartotojas gauna dozę tiesiog iš vaistinės, o ne nelegaliais keliais.

Farmakomanija
gali išsivystyti vartojant migdomuosius ar raminamuosius vaistus, todėl
būtina juos vartoti laikantis gydytojo ir informacinio lapelio
nurodymų.

KLINIKA

Simptomai:

• Abstinencijos sindromas
• Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
• Haliucinacijos
• Interesų rato susiaurėjimas
• Neigiamų pasekmių ignoravimas
• Euforija
• Psichinė priklausomybė narkotikams
• Tolerancijos sutrikimas
• Fizinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms

Asmenys,
vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir
plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno
masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po
uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Vystosi
somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė
tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio
koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis
atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės,
gėdos, atsakomybės jausmas.

DIAGNOSTIKA

Liga
diagnozuojama remiantis klinika, gali būti atliekami laboratoriniai
toksikologiniai tyrimai psichoaktyviajai medžiagai nustatyti.

GYDYMAS

Siekiant
geresnių gydymo rezultatų, narkomaniją reikia pradėti gydyti kuo
anksčiau. Norintieji išgyti turėtų kreiptis į narkomanų reabilitacijos
centrus, kur dirba gydytojai narkologai. Patys gali mesti tik labai
stiprios valios žmonės. Metantieji turi patys pasiryžti niekada daugiau
nebevartoti jokių narkotinių medžiagų.

Gydymo pradžioje atliekama
detoksikacija – abstinencijos sindromo metu pašalinamos narkotinės
medžiagos. Kartais didelių skausmų atvejais gydytojai gali skirti
raminamųjų vaistų. Patiems jų vartoti nepatartina.

Po
detoksikacijos kurso ligoniai mokosi adaptuotis visuomenėje, gyventi be
narkotikų. Gydant narkomaniją svarbus artimųjų palaikymas. Lietuvoje
plačiai paplitusi ir dažnai taikoma dvylikos žingsnių programa.

PROFILAKTIKA

Lietuvoje
2004 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos politikai koordinuoti ir įgyvendinti buvo
įkurtas Narkotikų kontrolės departamentas, kurio pagrindinės funkcijos
yra teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl narkomanijos
prevencijos ir narkotikų kontrolės. Viena iš departamento funkcijų taip
pat yra tirti narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje.

2004 m.
pabaigoje Lietuvoje atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų šalies gyventojų
tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę
8,2 proc. Lietuvos gyventojų.[1]

2006 m. Lietuvoje buvo
konfiskuota narkotinių medžiagų už 55 mln. Lt[reikalingas šaltinis] –
manoma, kad tai tik dešimtadalis viso kiekio.

2008 m. spaudoje paskelbta, kad narkotikų yra bandęs kas trečias Lietuvos studentas[2]

Nuo
2005 metų Lietuvoje pradėta diegti Socialinio emocinio mokymo programa
LIONS QUEST. LIONS QUEST misija: padėti suaugusiems ugdyti rūpestingus
ir atsakingus jaunuolius visame pasaulyje. Lietuvoje ši programa dar
žinoma kaip programa PAAUGLYSTĖS KRYŽKELĖS. vienas iš programos tikslų –
narkotikų vartojimo prevencija.