Širdies ir kraujagyslių ligos bei jų komplikacijos – pirmaujanti mirties priežastis visame pasaulyje. Šiuolaikinis gyvenimo būdas „susargdina“ net jaunus žmones. Tokios ligos kaip arterinė hipertenzija ar širdies nepakankamumas nustatomos vis jaunesniems asmenims. Pasirodo, kad daug kas priklauso nuo mūsų pačių – kai kuriuos rizikos veiksnius galime koreguoti mes patys. Kaip pastebėti pirmuosius arterinės hipertenzijos ženklus?

Kodėl statistika – tokia šiurpi?

Atrodo, kad medicina kasdien gali vis daugiau. Taip ir yra, tačiau net ir geriausias gydymas šiandien vis dar negali išspręsti ilgalaikių pasekmių, kurias nulėmė žmogaus gyvenimo būdas. Liūdniausia tai, kad paskutiniu metu širdies ir kraujagyslių ligų problema tik dar labiau pagilėjo. Manoma, kad tokį neigiamą pokytį dar labiau paskatino pasaulinė koronaviruso pandemija. Duomenys rodo, kad vien Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 10 proc. asmenų daugiau nei per 2019 metus. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenimis, vien Lietuvoje per praeitus metus nuo klastingų širdies ir kraujagyslių ligų bei jų komplikacijų mirė daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių.  Gaila, tačiau tai net 2000 daugiau nei per 2019 metus. Neigiamas pokytis – neabejotinas.

Kokie pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai?

Rizikos veiksniai, nulemiantys širdies ir kraujagyslių ligų (tarp jų ir arterinės hipertenzijos) išsivystymą bei progresavimą, skirstomi į dvi pagrindines grupes:

• Koreguojamus arba tuos, kuriuos pakeisti mes galime;
• Nekoreguojamus arba tuos, kurių pakeisti mes negalime.

Pagrindiniams nekoreguojamiems veiksniams galėtume priskirti amžių, lytį, paveldimumą (genetikos nulemtas ypatybes, pavyzdžiui, įgimtas širdies ydas ar inkstų bei plaučių ligas, kurios nulemia padidėjusį kraujo spaudimą). Vis dėlto labai svarbūs ir koreguojamieji rizikos faktoriai, kuriems mes patys galime daryti labai daug įtakos. Mat net 95 procentus arterinės hipertenzijos atvejų sudaro pirminė arterinė hipertenzija. Jos priežastys nežinomos arba ją nulemia keletas kompleksinių priežasčių, susijusių su nesveiku gyvenimo būdu. Keletas svarbių koreguojamų rizikos veiksnių pavyzdžių galėtų būti cholesterolio perteklius kraujyje, aukštas arterinis kraujo spaudimas, žalingų įpročių propagavimas (alkoholio vartojimas, rūkymas), per mažas fizinis aktyvumas arba hipodinamija, t.y. labai sėslus gyvenimo būdas. Daug įtakos turi nesubalansuota ir „padrika“ mityba, per didelis druskos kiekis kraujyje. Taip pat būtina paminėti tokius rizikos faktorius kaip antsvoris bei nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, labai didelis ir kasdien patiriamas stresas ir t.t.

Atsarga gėdos nedaro – kodėl reikėtų atidžiau sekti savo arterinio kraujo spaudimo skaitines vertes?

Arterinė hipertenzija – labai klastinga liga. Ji gali tyliai vystytis metų metus, nesukeldama jokių neįprastų simptomų. Atrodo, kas čia tokio, kad rytais paskauda galvą ar kartais spengia ausyse. Tačiau padidėjusį kraujo spaudimą gali turėti ne tik senyvi pacientai, bet net ir vaikai ar paaugliai. Geriausia šiai ligai tiesiog užbėgti už akių – reguliarus kraujo spaudimo matavimas padeda pastebėti pačius ankstyviausius jos ženklus. Labiausiai reikėtų susirūpinti tiems, kurių kraujo spaudimas siekia ar viršija 140 ir 90 skaitines reikšmes. Tokie pacientai savo sveikatą turėtų sekti akyliau – laiku paskirtas gydymas ir prevencija gali padėti išvengti pačių sunkiausių komplikacijų, kurios neretai būna ir mirtinos. Paprastai tariant, kraujospūdžio matuoklis turėtų būti kiekvienuose namuose. Nesvarbu, ar juose gyvena jauna šeima, ar brandesni gyventojai, ar senyvi asmenys.

Į kokius arterinės hipertenzijos simptomus reikėtų kuo greičiau atkreipti dėmesį?

Šie arterinės hipertenzijos simptomai gali pasirodyti tik vėliau, jau esant gerokai pažengusiai ligai. Vis dėlto kartas nuo karto pasireiškiantys trumpalaikiai simptomai taip pat neturėtų būti ignoruojami:

• Galvos skausmas (pakaušio srityje), dažniausiai pasireiškiantis ankstyvais rytais ir dienos metu palaipsniui išnykstantis;
• Dažnas kraujavimas iš nosies;
• Skausmas ir diskomfortas širdies ir krūtinės srityje;
• Dusulys ir širdies plakimas fizinio krūvio metu;
• Įvairūs koordinacijos ir klausos sutrikimai, pavyzdžiui, cypimas ausyse;
• Dažnas šlapinimasis ir kt.