GRĮŽTAMOJI
ŠILTINĖ

APIBRĖŽIMAS

Grįžtamoji
šiltinė – tai bakterijų (spirochetų) sukeliama ūminė liga, kurią platina
utėlės.

EPIDEMIOLOGIJA

Infekcija
paplitusi visame pasaulyje, bet sergama retai. Lietuvoje grįžtamoji šiltinė
buvo paplitusi po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, tačiau greitai buvo
likviduota. Šiuo metu reti ligos atvejai pasitaiko besivystančiose šalyse –
Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje. Dažniau sergama žiemą ir pavasarį, liga
paplitusi ten, kur prastesnės higienos sąlygos- čia veisiasi ligą pernešančios
utėlės.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Grįžtamąją
šiltinę sukelia spirocheta Borrelia recurrentis. Tai plonos, netaisyklingai vingiuotos
spiralės formos bakterijos. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris gali
užkrėsti tik tuomet, kai karščiuoja. Ligą nuo žmogaus kitam žmogui perneša sergančio
žmogaus kraujo prisigėrusi utėlė, kuri ligą platinti pradeda praėjus 5 dienoms.
Į žmogaus organizmą sukėlėjai patenka tuomet, kai utėlė sutraiškoma ir įtrinama
į odos žaizdą. Iš audinių bakterijos patenka į krauja, pasklinda po visą
organizmą, įsiskverbia į kitus organus. Simptomai atsiranda žuvus bakterijoms-
į kraują patenka didelis kiekis toksinių medžiagų.

KLINIKA

Inkubacinis
periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) paarastai trunka
apie savaitę. Tuo metu bakterijos dauginasi. Kai spirochetos žūva ir į kraują
patenka toksinai, ūmiai pakyla temperatūra iki 40°C, ją lydi šaltkrėtis,
galvos, raumenų (ypač kojose) skausmas. Ligonis blogai miega, praranda apetitą,
tačiau daug geria, kartais vemia. Veidas būna paraudęs, liežuvis baltas.
Sutrinka virškinimo sistemos veikla, sumažėja šlapinimasis. Taip pat praėjus
kelioms dienoms nuo simptomų pasireiškimo gali padidėti blužnis ir kepenys.
Sunki būklė tęsiasi apie savaitę, tada ligoniui staiga pagerėja, jis atrodo
pasveikęs. Tačiau praėjus1-2 savaitėms kyla pakartotinė karščiavimo banga, kuri
trunka trumpiau nei pirmoji. Tokie karščiavimo ir pagerėjimo epizodai kartojasi
kol pasveikstama. Sunkiausia ligos forma pasireiškia gelta, sąmonės pritemimu,
kraujavimu.

DIAGNOSTIKA

Įtarti
grįžtamąją šiltinę galima, jei asmuo lankėsi vietovėse, kur pasitaiko ligos
atvejų ir sergantysis nurodo turėjęs kontaktą su utėlėmis. Būdingas ligos
simptomas- pasikartojantis karščiavimas, padidėję kepenys ir blužnis, raumenų
skausmas. Diagnozė patvirtinama suradus spirochetų kraujyje (mikroskopuojant).

GYDYMAS

Įtarus
grįžtamąją šiltinę skubiai guldoma į ligoninę. Liga gydoma antibiotikais- duodama
išgerti viena dozė doksiciklino ar tetraciklino. Vaikams iki 8 metų amžiaus ir
nėščioms moterims skiriami kitokie antibiotikai- vienkartinė geriamojo eritromicino
dozė.

PROFILAKTIKA

Svarbu
vengti to, kas padeda utėlėms plisti – netinkamų higieninių sąlygų, nešvaros,
ankštų perpildytų butų. Susirgusio asmens rūbai ir patalynė turi būti
dezinfekuojami.  Kontaktavę su ligoniu
asmenystikrimami ar neturi utėlių,  maudomi,
jų drabužiai ir patalynė kaitinami,  jie 25 dienas turi matuotis temperatūrą, o
sukaščiavę tuoj pat guldomi į ligoninę. Infekcijos židinyje turi būti atliekama
dezinfekcijair židinys stebimas 25 dienas.