TYMAI

APIBRĖŽIMAS

Tymai
– tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir
pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės
uždegimu. Tymai tai – viena iš sunkiausių ir pavojingiausių vaikiškų ligų.

EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje
pasiektos didelės tymų vakcinos skiepijimo apimtys, todėl ši liga registruojama
retai. Visgi, pastaruoju metu padidėjo jaunų suaugusiųjų sergamumas tymais.
Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus dažniausiai tymais neserga, jeigu jų motinos
turėjo tymų antikūnų, kuriuos per placentą perdavė vaisiui.

Infekcijos
šaltinis – tymais sergantis žmogus. Virusas plinta per orą ir yra labai lakus (prasiskverbia
į gretimas patalpas, iš vieno aukšto pakyla į kitą, todėl galima užsikrėsti ir
būnant toliau nuo ligonio), o žmonės labai imlūs šiai infekcijai. Dažniausiai
sergama rudenį ir pavasarį.Skiepyti vaikai serga retai. Tymais serga tik
žmonės, todėl ši liga gali būti visiškai likviduota.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Tymų
sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno
antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Iš
sergančiojo organizmo tymų virusai išsiskiria su nosiaryklės sekretais ir oro
lašiniu būdu patenka į kito žmogaus kvėpavimo takus per nosį ar burną. Tada
keliauja kraujo srove per visą organizmą ir sukelia klinikinius simptomus. Dėl
kvėpavimo takų pažeidimo, lengviau patenka ir bakterinė infekcija, kuri sukelia
bakterines komplikacijas.

KLINIKA

Nuo ligos
užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimopraeina 9— 11 arba nuo 7 iki 21, retai —
iki 23 dienų. Ilgesnis kaip 11 dienų inkubacinis periodas būnaasmenims, kuriems
buvo perpilta kraujo, plazmos, įšvirkšta imunoglobulino.

Skiriama tipinė
ir netipinė ligos forma. Tipiniams tymams būdingi trys laikotarpiai: katarinis,
bėrimo ir pigmentacijos. Pradinis (katarinis) periodas trunka 3—6, rečiau — 8
dienas. Liga prasideda staiga, aukšta temperatūra (39—40 °C). Ligoniai
skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali
atsirasti traukuliai. Esti sloga, varginantis kosulys. Akių junginės parausta,
paburksta, traiškanoja, akys bijo šviesos, ašaroja. Antrą trečią dieną atsiranda
tymams būdingas simptomas- Filatovo—Kopliko dėmelės, kurios būna 80—90%
ligonių. Šios dėmelės išlieka visą katarinį periodą, kartais dar ir pirmosiomis
išbėrimo dienomis. Tai pilkšvai baltos, smulkios 1 mm skersmens dėmelės,
pakilusios nuo paraudusios gleivinės paviršiaus, aplink jas esti rausva
laukelis. Dėmelių būna skruostų gleivinėje ties krūminiais dantimis. Kartu
atsiranda rausvų dėmelių gomurio gleivinėje. Katarinio periodo pabaigoje
karštis gali sumažėti iki 37 °C.

Išbėrimo periodu
karštis vėl pakyla iki 39—40 °C, gleivinės uždegimas sustiprėja. Pirmą dieną
išberia už ausų, veidą, kaklą, antrą dieną- liemenį, trečią dieną- rankas,
kojas. Bėrimas rausvos (plytų) spalvos, būna dėmelių ir pūslelių, Vietomis
bėrimo elementai susilieja. Išbėrimo periodu sustiprėja sloga, bronchitas,
padidėja blužnis ir limfmazgiai. Kai išberiamos galūnės, išbėrimas nuo veido pradeda
nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Ketvirtą penktą išbėrimo dieną temperatūra,
pagerėja ligonio savijauta, atsiranda apetitas, ligonis pradeda sveikti.
Išnykus išbėrimui, oda esti pigmentuota 5—8 dienas, kartais pleiskanoja veidas,
liemuo, rankos ir kojos, nepleiskanoja delnai ir padai. Nykstant išbėrimui,
mažėja blužnis ir limfmazgiai.

Netipinė tymų
forma pasireiškia ilgesniu laikotarpiu nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo,
neryškiu katariniu laikotarpiu, kartais jo visai nebūna, retai būna Filatovo-
Kopliko dėmelės, odos bėrimas negausus ir gali nebūti tymams būdingo išberiamų
vietų etapiškumo.

DIAGNOSTIKA

Dažniausiai
tymai diagnozuojami pagal jiems būdingus klinikinius simptomus. Padeda ir
duomenys apie galimą buvusį kontaktą su sergančiuoju. Diagnozė patvirtinama
atliekant antikūnių tyrimą kraujo serume. Tymų virusą taip pat galima išskirti
iš nosiaryklės, akių junginės sekreto, kraujo, likvoro.

GYDYMAS

Visų pirma,
vaikų negalima leisti į mokymo įstaigas. Kadangi tymais greitai užsikrečia neskiepyti
vaikai, toje įstaigoje, kur mokėsi pacientas, skelbiamas 21 dienos karantinas.
Specifinio gydymo nuo tymų nėra, todėl pagrindinis tymų gydymo tikslas yra
palengvinti ligos simptomus. Pacientui turi būti užtikrinamas pakankamas
skysčių kiekis, kad nepasireikštų dehidratacijos požymiai. Rekomenduojamas ir
burnos skalavimas šiltais ramunėlių tirpalais. Jeigu pūliuoja akys, reikia jas
praplauti virintu vandeniu, galima skirti akių lašų prieš tai pasitarus su
gydytoju. Norint numalšinti skausmą ir sumažinti aukštą temperatūrą, vaikui
galima skirti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (acetaminofenas,
ibuprofenas).Kartais galima skirti kosulį lengvinančių vaistų. Į nosį galima
įlašinti gleivinę sutraukiančių vaistų (ksilometazolio, oksimetazolio, vibrocilio).
Imunitetui skatinti dvi dienas rekomenduojamavartoti
geriamojo vitamino A. Patariama gulėti lovoje tol, kol aukšta temperatūra
nukris ir savijauta pagerės, tačiau lovos režimas turėtų trukti ne trumpiau
kaip savaitę. Kad būtų lengviau kvėpuoti, rekomenduojama išvėdinti patalpas
bent du kartus per dieną.

PROFILAKTIKA

Šiuo metu yra
rekomenduojama skiepyti visus vaikus trijų komponentų MMR vakcina, kuri
suteikia ilgalaikį imunitetą ir sumažina sergamumą tymais, kiaulyte ir
raudonuke.Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų
susilpnintų virusų vakcina.Paskiepytieji gali sukarščiuoti, antrą savaitę po
paskiepijimo kartais šiek tiek išberia, panašiai kaip sergant tymais, bet šis
bėrimas pranyksta negydomas per 1–3 dienas. Net ir tie paskiepytieji, kuriuos
po skiepo išberia, viruso į aplinką neišskiria, todėl aplinkiniams nepavojingi.
Lietuvoje vaikai skiepijami du kartus: 15 mėnesių ir 12 metų amžiaus. Nors
kartą persirgus kiaulyte įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tad tas asmuo antrą
kartą tymais ( tymai ) neturėtų užsikrėsti.

Sergantį reikia
izoliuoti visą ligos laiką – nuo katarinio laikotarpio pradžios iki penktos
dienos nuo bėrimo pradžios.