Toksinio šoko sindromas (TŠS) – reta, bet gyvybei pavojinga patolgija, kurią sukelia Staphylococcus aureus bakterija ar kita A grupės stafilokokinė infekcija. Jį gali sukelti bet kokios vietos infekcija, bet dažniausiai infekcija iš pažeistos odos ar dėl didelės absorbcijos tamponų, vartojamų menstruacijų metu. Sindromui būdingi intoksikacijos požymiai, greitai progresuojanti klinikinė eiga.

Toksinio šoko sindromas 20a.nebuvo būdinga liga, tačiau pastarieji dešimtmečiai rodo tiek streptokokinio, tiek stafilokokinio toksinio šoko sindromo dažnėjimą. Vien Mineapolio vietovėje nuo 2002 m. iki 2003 m. padidėjo 18 proc. Ypač dažnėjantis šis sindromas siejamas su padidėjusiu tamponų naudojimu menstruacijų metu. Bendras mirtingumas nuo sepsinio šoko išlieka 5-60proc, tai nuo TŠS pastaraisiais metais nuo 70-80proc, sumažėjo iki 30-34proc.

Stafilokoko sukeltas TŠS, iki 55proc. atvejų susijęs su menstruacijomis ir 99proc. šių atvejų – su tamponų vartojimu menstruacijų metu ir dėl to kilusia makšties kolonizacija ar infekcija. Retai kalta barjerinė kontracepcija. Iki 45proc. atvejų ligos šaltinis gali būti kitų kūno vietų kolonizacija arba infekcija – tai pūliniai, gyvulių įkandimai ar vabzdžių įgėlimai, nudegimai, paviršinė ar gili minkštųjų audinių infekcija, tamponai nosies landose, krūtų didinimo operacija, pooperacinės komplikacijos, pogimdyvinis laikotarpis, vėjaraupiai ir kt.
Streptokoko sukeltas TŠS paprastai atsiranda dėl patogeno patekimo pro odą, gerklę, makštį. Iki 45proc. infekcijos įėjimo vieta lieka neaiški. Dažniausiai ši infekcija sukelia TŠS po gimdymo, rečiau po dviejų savaičių. Yra atvejų, kai ši infekcija sukeliama spontaninio aborto, gimdos pašalinimo operacijos, genitalinio trakto absceso, gimdoje esančių spiralinių kontraceptikų.
Simptomus sukelia bakterijų išskiriami egzotoksinai, kurie kitais atvejais sukelia tik švelnią odos ar gerklės infekciją.

Daugeliui žmonių toksinio šoko sindromas sukelia nedidelį latentinį laikotarpį, kai simptomai nėra ryškūs. Vėliau, negydant, išsivysto sunkesni požymiai TŠS ir simptomai. Šie lengvi, latentinio laikotarpio simptomai gali apimti, nedidelį karščiavimą, raumenų skausmus, šaltkrėtį, ir bendrą negalavimą (bendras diskomfortas).
Toksinio šoko sindromas gali paveikti daugelį organų sistemų, įskaitant odą, plaučius, kepenis, inkstus, kraują, kasą. Visi žmonės su toksinio šoko sindromu patiria karščiavimą ir bėrimą, taip pat bent trijų kitų organų sistemų negalavimų požymius:

• Karščiavimas didesnis kaip 38,9 C
• Išbėrimas – toksinio šoko sindromo bėrimas yra išbėrimas, kuris panašus į raudoną odos nudegimą ir apima didžiąją kūno dalį. Dėmelės yra plokščios, ne iškeltos, tampa baltoms, jei paspaudžiamos. Šį bėrimą gali būti sunku pamatyti tamsiaodžiams žmonėms. Taip pat gali atsirasti bėrimas ant delnų ir padų, akių, lūpų ir liežuvio paraudimas.
• Galvos skausmas (labai dažnas)
• Raumenų skausmai
• Gerklės skausmas
• Kosulys
• Pykinimas ir vėmimas
• Gausus ir vandeningas viduriavimas
• Pilvo skausmas
• Svaigulys ar alpimas (ypač atsistojant)
• Dezorientacija
• Mažas kraujospūdis (sistolinis mažesnis nei 90 mm Hg)

Nė vienas testas negali pilnai diagnozuoti toksinio šoko sindromo.
Diagnozė yra grindžiama keliais kriterijais: karščiavimu, mažu kraujospūdžiu, bėrimu, kuris nusilupa po 1-2 savaičių ir kitomis problemomis, susijusiomis su bent trimis kitais, anksčiau minėtais organais.
Kai kuriais atvejais gali būti teigiamas kraujo kultūrų tepinėlis stafilokokui ar streptokokui.

Tik įtarus TŠS, ligonį būtina hospitalizuoti, patikslinti diagnozę ir kuo anksčiau pradėti gydymą. Infekcijos kontrolei dažniausiai skiriama penicilino, sunkesniais atvejais – penicilino su klindamicinu. Šis derinys slopina stafilokokinio TŠS toksino gamybą, streptokokinių proteinų pavojingus poveikius. Vėliau antibiotikų skyrimas koreguojamas pagal pasėlių rezultatus ir nustatytą patogenų jautrumą antibiotikams. Taip pat galima vartoti daptomiciną, streptograminų derinius. Gydant infekciją labai svarbu šalintą galimą infekcijos šaltinį, pvz.,tamponus, kontracepcijos priemones ir t.t. jei yra minkštųjų audinių infekcija, itin svarbu laiku atverti, drenuoti infekcijos židinius, šalinti nekrozines mases. Kristaliodiniais tirpalais koreguojama hipovolemija (kūno skysčių sumažėjimas), paskui hipotenzijai kontroliuoti skiriami širdies darbą stiprinantys vaistai (inotropiniai). Imunomoduliacijai skiriama intraveninio imunoglobulino. Esant didelio laipsnio kvėpavimo nepakankamumui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Viena dažnesnių gyvenimiškų stafilokokinio TŠS priežasčių yra tamponų ir barjerinių kontraceptinių priemonių vartojimas, todėl TŠS profilaktikai rekomenduojama:
•    Vartojant minėtas priemones, tamponus, būtina laikytis jų vartojimų instrukcijų, plauti rankas prieš jų vartojimą.
•    Barjerinių kontraceptinių priemonių negalima laikyti ilgiau kaip 12-18val.
•    Menstruacijų metu nevartoti tamponų, kurie absorbuoja 15-18g sekreto. Saugiau vartoti tamponus, kurie absorbuoja < 6g arba nors 6-9g sekreto, tuomet jie bus dažniau keičiami.
•    Nepalanku tamponus laikyti visą naktį (8val), reikėtų juos laikyti trumpiau ir dažniau, ypač naktį, vartoti įklotus.
•    Tamponai iš medvilnės saugesni, nes jie geba surišti TŠS toksiną ar net sustabdyti jo gamybą.
Visa žaizdas, pragulas, nukasymus, gyvulių ar vabzdžių įgėlimus reikia laikyti labai švariai. Sergančiojo TŠS izoliuoti nereikia, tik slaugant jį reikia laikytis visų higienos reikalavimų.