Ektopinis (negimdyvinis) nėštumas

APIBRĖŽIMAS

Ektopinis
nėštumas – nėštumo komplikacija, kai apvaisinta kiaušialąstė
įsitvirtina ne gimdos sienelėje, bet kuriame nors kitame audinyje.
Daugelis ektopinių nėštumų (apie 98 %) susidaro kiaušintakyje, nors
galimi taip pat gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje (gemalo
išskiriami fermentai leidžia jam įsitvirtinti įvairiuose audiniuose).
Ektopinis nėštumas pasitaiko apytiksliai viename iš šimto nėštumų.

EPIDEMIOLOGIJA

Riziką
padidina amžius >35 metai, buvę uždegiminės lytinių organų ligos,
kontraceptinės spiralės naudojimas, buvęs ovuliacijos sužadinimas,
gydomoms nuo nevaisingumo moterims. 1 tūkstančiui gimusiųjų tenka apie
20-30 negimdinio nėštumo atvejų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Įprastame
nėštume, apvaisintas kiaušinėlis patenka į gimdą ir įsitvirtina gimdos
gleivinėje, kur jam pakanka erdvės augti. Tuo tarpu ektopinio nėštumo
metu, gemalas įlenda giliai į, dažniausiai kiaušintakio, sienelę, kas
neretai sužaloja kraujagysles ir gali sukelti kraujavimą. Kraujavimas
savo ruožtu išmeta gemalą iš kiaušintakio ir įvyksta kiaušintakinis
abortas, neretai moterų palaikomas persileidimu.

Ektopinio nėštumo
priežastys nėra žinomos. Po apvaisinimo kiaušinėlis užtrunka apie
devynias paras judėdamas kiaušintakiu link gimdos ertmės, ir įsitvirtina
toje vietoje, kurią praėjus šiam laikotarpiui būna pasiekęs.

Kiaušintakių
vidinių blakstienėlių pažeidimai, kiaušintakių užsikimšimas dažnai
siejamas su ektopiniu nėštumu, nes blakstienėlės padeda kiaušinėliui
judėti link gimdos. EKtopinis nėštumas dažnai pasitaiko moterims su
dubens uždegimine liga. Ektopinių nėštumų retkarčiais pasitaiko
apvaisinimų in vitro atvejais; šis apvaisinimo būdas taikomas ir
moterims su pažeistais kiaušintakiais, tokiais atvejais siejama su
didele ektopinio nėštumo rizika.

Dažniausia komplikacija – plyšimo
sukeltas vidinis kraujavimas. Mirties atvejai reti. Praeityje
turėjusioms ektopinį nėštumą moterims nevaisingumas pasitaiko 10 – 15 %
atvejų.

KLINIKA

Dažniausiai lydintys simptomai:

• Alpimas
• Pykinimas
• Šaltkrėtis
•  Krūtų pabrinkimas
• Skausmas pilvo apačioje
• Gimda mažesnė nei turėtų būti pagal nėštumo laiką
• Maudžiantis skausmas pilvo apačioje
• Pilvo skausmas keičiant kūno padėtį
• Pilvo skausmas, atliekant staigius judesius
• Kraujavimas iš lytinių takų.

Iš
pradžių ektopinis nėštumas vystosi taip pat, kaip ir normalus nėštumas,
gali pykinti, krūtys gali būti jautrios. Tačiau kai kurioms moterims
tokie simptomai nepasireiškia, ir jos nežino, kad yra nėščios.
Kraujavimas iš makšties gali būti nuo silpno ar rudų išskyrų iki tokio
kraujavimo, kaip menstruacijų metu.

DIAGNOSTIKA

Jeigu
moteris yra nėščia ir jaučia ilgai trunkantį tvinkčiojimą vienoje
apatinės pilvo dalies pusėje ar pajunta staigų skausmą, ji turi
nedelsdama kreiptis į gydytoją. Tai yra labai svarbu, nes ektopinis
nėštumas gali būti pavojingas gyvybei.

Šlapimo testas nėštumui
nustatyti (nustatomas nėštumo hormonas – hCG) beveik visada bus
teigiamas, bet testo parodymai ne visada būna ryškūs. Abejojant gali
būti atliekamas nėštumo hormono nustatymo kraujo serume tyrimas, kuris,
esant ektopiniam nėštumui, visada bus teigiamas.

Ektopinio nėštumo
metu gimda dažnai būna mažesnė negu turėtų būti esant tam tikram
nėštumo laikui. Ultragarso tyrimas gydytojui padeda atskirti galimą
persileidimą, besitęsiantį nėštumą gimdoje ir ektopinį nėštumą.

GYDYMAS

Jeigu
įtariamas ektopinis nėštumas, ginekologas atlieka laparaskopiją. Kai
kuriais atvejais reikalinga atvira operacija, kurios metu ektopinis
nėštumas pašalinamas atlikus didesnį pjūvį virš gaktos plaukų linijos.
Alternatyvus būdas chirurgijai yra vaistas metotreksatas. Kai kada
reikia ir operuoti, ir vartoti metotreksatą.

PROFILAKTIKA

Ligonės savalaikis gydymas nuo endometriozės, dubens uždegimų, tinkamas kontraceptinių priemonių vartojimas.
Jei yra buvęs negimdinis nėštumas, derėtų konsultuotis su gydytoju prieš kitą pastojimą.