Reiterio sindromas

APIBRĖŽIMAS

Reiterio sindromas – reaktyvus
artritas, Reiterio liga (arthritis reactiva, morbus Reiteri) – tai ūmus
nepūlingas sąnario uždegimas, kuris atsiranda per 1-4 savaites po
persirgtos žarnyno ar lytinių organų infekcijos. Sąnariuose sukėlėjo
nerandama. Reiterio sindromas pasireiškia trimis sutrikimais: artritu,
akių uždegimu ir šlapimo takų uždegimu.

EPIDEMIOLOGIJA

Serga
suaugę, vyrai 5-6 kartus dažniau nei moterys. Ligos paplitimas
priklauso nuo ekonominės bei socialinės gyventojų padėties bei
seksualinio aktyvumo. Reaktyvūs artritai yra dažniausiai pasitaikantis
reumatologinis susirgimas jaunų žmonių tarpe (20 – 40 metų amžiaus). 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Reiterio sindromas – vienas iš urogenitalinės kilmės reaktyvinio artrito formų, kuri pasireiškia 3ar 4 sindromų deriniais:

• artritas (asimetrinis, migruojantis, pažeidžiantis 2 – 4 sąnarius, rečiau poliartritas, rytinis sąnarių sustingimas),
• uretritas (t. p. cistitas, prostatitas, moterims – endocervicitas, endometritas),
• akių pažeidimas
  (konjunktyvitas, ūminis uveitas), akių pažeidimo simptomai linkęs
  atsinaujinti ir kartotis (akių paraudimas ir skausmas, ašarojimas,
  svetimkūnio jausmas, regėjimo sutrikimai), Rečiau būna odos ir gleivinių pažeidimas (burnos opos, mazginė eritema, balanitas).

Reaktyvinius
artritus sąlygoja patogeniniai mikroorganizmai dažniausiai esantys
žarnyne, sukeldami viduriavimą, gastroenteritą, enterokolitą, (
sukėlėjai: Yersinia enterocolitica, Yersinia pseudotuberculosis,
Salmonella, Shigella flexneri, Campylobacter jejuni/ fetus) ir
urogenitalinėje sistemoje – uretritą, cistitą, cervicitą, endometritą,
prostatitą ( Chlamydia trachomatis, Ureoplasma urealyticum, Neisseria
gonorrhoeae), rečiau – kvėpavimo sistemoje – bronchitą, pneumoniją,
tonzilitą, tuberkuliozę ( Chlamydia pneumoniae, ypač dažnas lėtinio
tonzilito sukėlėjas – B – hemolizinis streptokokas; Mycobacterium
tuberculosis), ar odoje ir gleivinėse – odos infekcijos ( Staphylococcus
aureus). Reiterio sindromas – tai reaktyvinis artritas, kuriam būdinga
klasikinė triada: artritas, akių uždegimas (konjunktyvitas ar priekinis
uveitas) ir urogenitalinės sistemos infekcija (cervicitas ar uretritas).
Patogeniniai mikroorganizmai esant lėtinei latentinei persistuojančiai
infekcijai prostatoje ar žarnyne gali provokuoti patologines imunines
organizmo reakcijas.

KLINIKA

Reaktyvaus artrito simptomai:

• Po žarnyno ar lytinių organų infekcijos simptomų pasireiškimo praėjus
  1-4 savaitėms sutinsta vienas ar keli sąnariai (dažniausiai kojų – kelių
  arba čiurnų);
• Sąnariai paraudę, smarkiai sutinę, labai skausmingi;
• Galimas karščiavimas, bendras silpnumas, svorio kritimas;
• Sausgyslių uždegimai;
• Juosmenis skausmas būna pusei ligonių;
• Gali išberti padus ir delnus smulkiais pūlinukais;
• Opelės burnoje;
• Opelės ant varpos, gimdos kaklelio;
• Skausmingas šlapinimasis ar pūlingos išskyros iš šlaplės;
• Penktadaliui ligonių išsivysto akių uždegimas (konjunktyvitas), kuris
  pasireiškia abiejų akių skausmu ir paraudimu, trunka keletą dienų.

DIAGNOSTIKA

Pagrindinis
diagnostikos tikslas nustatyti reaktyvinį artritą sukėlusią priežastį
ir ją šalinti. Atliekamas išmatų pasėlis, šlapimo pasėlis, t. p.
šlapimkanalio epitelio nuograndų tyrimas ar polimerazių grandininės
reakcijos (PGR) tyrimas nustatant chlamidijas, ureoplazmas, mikoplazmas,
serologiniai kraujo tyrimai, nustatant IgG, IgA, IgM, specifinius tam
tikram sukėlėjui. Šie tyrimai padeda nustatyti sąnario uždegimą
sukėlusią priežastį bei paskirti tinkamą antibiotiką. Nustatant
reaktyvinio artrito aktyvumo laipsnį atliekami sekantys laboratoriniai
kraujo tyrimai, uždegiminiai rodikliai: ENG, CRB, taip pat šlapimo
tyrimas. Pagal reikalą diagnostiniu tikslu gali būti punktuojamas
sąnarys, tiriamas sąnarinis skystis, kuris taip pat būna uždegiminis
(randama leukocitozė, neutrofilų skaičiaus padidėjimas, sumažėjęs
sąnarinio skysčio klampumas) atliekama sąnarinio skysčio pasėlis bei
antibiotikograma, pagal kurią parenkamas antibiotikas.

GYDYMAS

Gydyti
pradedama nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kurie mažina skausmą,
slopina uždegimą. Pažeistam sąnariui būtina suteikti ramybę. Rimstant
uždegimui būtina pradėti mankštą, fizioterapines procedūras.
Nustačius tikslią diagnozę, galima į sąnarį suleisti gliukokortikoidų
(hormoninių vaistų). Jei artritas nepasiduoda šiam gydymui, skiriamos
gliukokortikoidų tabletės, kiti sisteminiai imuninę sistemą slopinantys
vaistai.
Jeigu nustatoma chlamidiozė (lytinių organų infekcija), ją būtina gydyti antibiotikais (doksiciklinu, biseptoliu ar kitais).

PROFILAKTIKA

Minėtų ligų komplikacijų vengimas.