Reumatinė polimialgija

APIBRĖŽIMAS

Reumatinė
polimialgija (RPM), žymiai dažnesnė nei kitos sistemins ligos reumatinė
liga, kuri pasireiškia raumenų skausmais pečių ir dubens juostoje.
Galimas ir raumenų silpnumas, bet jis nedominuoja.

EPIDEMIOLOGIJA

Moterys
serga dvigubai dažniau nei vyrai. Ligos pasireiškimo dažnis kinta
priklausomai nuo geografinio regiono. Tarp reumatinės polimialgijos ir
temporalinio arterito randamos sąsajos. Nuo 40-60% sergančių
temporaliniu arteritu, serga reumatine polimialgija. Nuo 12-21%
sergančių reumatine polimialgija diagnozuojamas temporalinis arteritas.
Didžiausias sergamumo pikas yra 60-70m. amžiaus grupėje. Labai retais
atvejais reumatine polimialgija gali susirgti ir jauni žmonės, tačiau
yra užfiksuoti tik pavieniai tokie atvejai.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Tikslios
reumatinės polimialgijos priežastys vis dar nėra nustatytos. Paprastai
ligos simptomai atsiranda staiga, o kartais jie išsivysto per vieną ar
dvi savaites. Be to, retais atvejais žmones vargina į gripą panašūs
simptomai, pasireiškiantys prieš pat ligos atsiradimą. Manoma, kad tai
galėtų būti parvoviruso infekcijos pasekmė, tačiau dar trūksta mokslinių
tyrimų šiai hipotezei patvirtinti. Ligos atsiradimui turi reikšmės
genetinis faktorius. Atliktame tyrime 76% pacientų buvo nustatytas
HLA-DR4 alelis. Reumatinei polimialgijai būdinga sisteminė monocitų
aktyvacija, kurios pasėkoje, didėja citokinų: IL–1, IL–6, koncentracija
kraujyje.

KLINIKA

Paprastai reumatinė
polimialgija prasideda stipriais skausmais ir rytiniu sąnarių
sustingimu, daugiausiai pečių juostos ir dubens srityje, taip pat šie
simptomai gali pasireikšti ir kakle. Pacientai pastebi, kad jie patys
negali atsikelti iš lovos, jiems atsiranda sunkumų lipant laiptais.
Trečdalis žmonių skundžiasi rankų ir kojų raumenų silpnumu, galūnių
ištinimu (edemomis), skausmu.

Ilgas poilsis ar sėdėjimas vienoje
vietoje gali padidinti sustingimą ir sustiprinti skausmą, tad žmonių
gyvenimo kokybė itin suprastėja. Pacientus vargina bendras nuovargis,
jie dažnai jaučia energijos stoką. Retais atvejais gali sumažėti
apetitas, ir taip prarandama daug svorio. Kartais raumenų silpnumą ir
sustingimą lydi subfebrilus (iki 38C) karščiavimas.

Sunkias
reumatinės polimialgijos atvejais prasideda smilkininės arterijos
uždegimas – vadinamasis temporalinis arteritas. Pacientą vargina stiprus
skausmas smilkinio srityje. Nėra nustatyta, kad tipiniu šios ligos
atveju būtų pažeisti vidaus organai.

DIAGNOSTIKA

Šiuo
metu yra žinomi kriterijai, kuriais remiantis reumatinė polimialgija
gali būti patvirtinta tik empiriškai. Paprastai yra atliekamas kraujo
tyrimas, kad būtų galima nustatyti uždegimo indikatorius. Reumatinę
polimialgiją galima įtarti, jeigu yra padidėjęs eritrocitų nusėdimo
greitis (ENG) ir C-reaktyvusis baltymas ( CRB).Kartais yra vertinamas ir
interleukino-6 kiekis. Tačiau minėti žymenys nėra specifiniai šios
ligos atveju, t.y. jie gali būti padidėję kaip atsakas į bet kurią
uždegiminę reakciją organizme.

Svarbu žinoti, kad liga gali
egzistuoti net ir tada, kai eritrocitų nusėdimo greitis ir C-reaktyvus
baltymas yra normos ribose. Tada kiti laboratoriniai ir instrumentiniai
tyrimai padėtų nustatyti tikslią diagnozę. Be abejo, reikia remtis ir
paciento minimais nusiskundimais, kurių svarbiausi yra stiprus skausmas
ir rytinis sustingimas pečių juostos ir dubens srityje. Reumatinę
polimialgiją patvirtina ir greitas (per 24-48 val.) atsakas į gydymą
kortikosteroidais.

GYDYMAS

Tipiškas
reumatinės polimialgijos bruožas yra greitas ir efektyvus poveikis
pradedant vartoti kortikosteroidus. Daugumai pacietų pirminė
prednizolono dozė yra 10-20mg per dieną. Pradinė terapinė dozė skiriama
2-4 savaites, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios (5-10mg per dieną).
Dažniausiai pacientai pagerėjimą pajaučia jau po 2-3 dienų, jei
simptomai nepalengvėja, tenka suabejoti reumatinės polimialgijos
diagnoze. Per greitai nutraukus ar sumažinus dozę, simptomai dažniausiai
vėl atsinaujina. Vartojant kortikosteroidus pacientams papildomai
reikėtų skirti kalcio ir vitamino D papildų, nes gydymas gali užtrukti
iki dviejų metų ar net ilgiau.

PROFILAKTIKA

Nėra.