Nušalimas

APIBRĖŽIMAS

Nušalimas
(lot. congelatio) – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia
kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir
sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė. Dažniausiai nušąla blogai
apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys,
skruostai. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalimas galimas esant ne tik
labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas
ir vėjas.

EPIDEMIOLOGIJA

Greičiau nušąla
ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant,
spaudžiant rankose, dėl ko sutrinka kraujotaka. Faktoriai, įtakojantys
nušalimus, yra ir bendras organizmo nusilpimas dėl kraujo praradimo,
badavimo, avitaminozės ir nuovargio, taip pat alkoholio vartojimas. Daug
didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu
diabetu. Be to, neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis
(pakartotiniai nušalimai).

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nušalimą
sukelia šaltis: ilgalaikis žemos temperatūros poveikis arba trumpas
labai žemos temperatūros veikimas. Nušalimas priklauso ne tik nuo
aplinkos temperatūros, bet ir nuo drėgmės, vėjuotumo, laiko ir kitų
veiksnių.

Kūno dalį veikiant šalčiui, siaurėja kraujagyslės,
blogėja audinių mityba. Po pertraukos, atšilus šiltoje patalpoje,
atsistato kraujotaka. Į audinius grįžtanti šiluma lemia ledo kristalų
formavimąsi, žalojami audiniai – pasimato nušalimo pasekmės.

Lengviausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios sudaro 1/10 visų nušalimo
atvejų – rankų ir kojų pirštai, skruostai, ausys, nosis.

Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų:

• Pirmojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio erythematosa) – nušalusi
  oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu
  atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka
  jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
• Antrojo
  laipsnio nušalimas (lot. congelatio bullosa) – pasireiškia paviršinių
  odos sluoksnių nekroze nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto
  skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra,
  krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus
  maudžiantis skausmas.
• Trečiojo laipsnio nušalimas (lot.
  congelatio gangrenosa) – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi
  visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio
  pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o
  po kelių dienų. Atsiranda šlapuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi
  audiniai.
• Ketvirtojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio
  gangrenosa profunda) – nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai.
  Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės
  riba išryškėja po 10–14 dienų. Pažeista vieta mumifikuoja.
• Bendras sušalimas prasideda kūno temperatūrai nukritus žemiau 34 laispnių temperatūros ir praeina tris fazes:
• Prisitaikymo reakcija –
  visi centrinės nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiai grįžtami. Šioje
  stadijoje pasireiškia raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas,
  odos paviršius pabąla.
• Stuporozinė fazė–
  vyksta centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas, atsiranda
  mieguistumas, raumenų drebulys dingsta, o išsiplėtusios periferinės
  kraujagyslės suteikia apgaulingą šilumos jausmą. Širdies dūžių tankumas
  sumažėja, arterinis spaudimas krenta, kvėpavimas paviršinis.
• Gyvybinių funkcijų užgesimo fazė–
  tęsiasi visų svarbiausių organizmo funkcijų slopinimas, nukentėjusysis
  netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, sąstingis, ir nesant pagalbos –
  mirtis. Būtina žinoti, kad mirtis sušalant ateina labai lėtai, o
  klinikinės mirties trukmė (t.y. periodo, kai gaivinimo priemonės dar
  gali būti veiksmingos) gerokai ilgesnė nei kitais atvejais ir labai
  priklauso nuo kūno ir aplinkos temperatūros.

KLINIKA

Hipotermijos metu kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių. Galima pastebi šiuos simptomus: 

• Drebulys
• Nerišli kalba
• Kvėpavimo sutrikimai
• Išblyškusi oda
• Koordinacijos sutrikimai
• Mieguistumas ir apatija
• Atminties sutrikimai

Įprastai hipotermijos simptomai vystosi lėtai, todėl nukentėjusysis
pats nesuvokia palaipsniui kintančios fizinės ir psichinės būsenos,
todėl nesikreipia į medikus. Hipotermijos rizikos grupei priskiriami
vyresnio amžiaus ir labai liekni žmonės, taip pat maži vaikai, psichikos
ligomis sergantys ir atminties sutrikimų turintys žmonės.

Šąlant, oda pabąla, pamėlsta, juntamas skausmas, kuris po kurio laiko išnyksta, audiniai apmiršta.
Kai nušalimo paveikta vieta atšildoma ir atsinaujina kraujotaka,
pirmiausia patiriamas nutirpimas, „badymo” jausmas, pereinantis į stiprų
skausmą, niežulį, deginimą.
Sunkaus nušalimo atveju, oda pajuosta, sukietėja, tampa blizgi ir nejautri. Paprastai atsiranda pūslės. 

DIAGNOSTIKA

Labai
svarbu pamatyti ir pažinti kito žmogaus sušalimo požymius, kadangi
pačiam sau diagnozuoti sušalimą yra sunku. Pirmiausia žmogus pajunta
šaltį, tačiau nesiskundžia. Vėliau galima pastebėti žmogaus elgesio
pakitimus – jis tampa irzlesnis ir agresyvesnis, vėliau tampa vangus ir
apsnūdęs.

GYDYMAS

Esant pirmo laipsnio
nušalimui, nušalusią vietą atšildykite kambario temperatūros vandenyje
ir duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jokiu būdu netrinkite
nušalusios vietos ir nešildykite karštame vandenyje, nes galite
pakenkti. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia nustoti šildyti ir
pradėti teikti pagalbą kaip tuo atveju, kai yra antro, trečio ar
ketvirto laipsnio nušalimas.

Esant antro, trečio ar ketvirto
laipsnio nušalimui nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiam
duoti karštos arbatos, kavos. Nušalusią vietą uždengti steriliu
tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį pvz.:
megztinį, anklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti
nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

PROFILAKTIKA

Yra
paprastas būdas išvengti tokio rankų ir kojų šalimo – reikia sukti
ranką ties alkūne ar dar geriau – iš peties, kraujas iškart pajudės
pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų ratų, kad į ranką pritekėtų
kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi
tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir
energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių
kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus pirštines ir batus,
esant galimybei, geriau nusimauti, nes tuomet galūnes galima judinti
greičiau, tad greičiau jos ir sušils.

Šaltyje reikia avėti šiltą
neankštą avalynę, vilkėti šiltus drabužius, stengtis kuo mažiau būti
lauke. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai
daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos
kavos, arbatos.