Akių trauma

APIBRĖŽIMAS

Akies
trauma- tai akies audinių anatomonio vientisumo ir funkcinės būklės
pažeidimas įvairiais išoriniais veiksniais. Tai viena dažniausių
vienakio aklumo ir invalidumo priežasčių visame pasaulyje. Akies trauma
apima būką akies traumą, akies sumušimą, kiaurinį akies sužalojimą,
akies nudegimus (žiūrėti akių nudegimai), akiduobės sužalojimus.

EPIDEMIOLOGIJA

Regos
organo traumos sudaro 15—20% visos akių patologijos. Akių pažeidimus
galima suskirstyti į pramoninius, žemės ūkio, buities ir vaikų traumas.

Per
metus akies traumą patiria 7 iš 1000, jaunesnių nei 25 m tai pagrindinė
aklumo priežastis. Labiau paplitęs traumatizmas tarp jaunų vyrų (dėl jų
dominavimo tokiose specialybėse kaip statybos ar kalnų pramonėje). Akis
yra apsaugota kaulinės akiduobės ir laimei susnkūs sužalojimai būna
rečiau.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Akių pažeidimus galima suskirstyti į:

• pramoninius,
• žemės ūkio,
• buities ir
• vaikų traumas,
• kovines (karo) traumas.

Pramoninės
traumos įvyksta pažeidus akį metalo skeveldromis, drožlėmis, stiklo
šukėmis, akmenų, anglių dalelėmis. Žemdirbių akių traumos panašios į
pramonines traumas, tačiau kai kurios žemės ūkio traumos yra specifinės
(karvė įduria ragu, gyvulys įspiria, akis pažeidžiama botagu, į akį
pakliūva spaliai, pelai ir kt.).

Labai įvairios buitinės traumos (akis sužalojama žirklėmis, adata, peiliu, stiklu, lazda, patekus svetimkūniui ir kt.).

Vaikai
daugiausia susižeidžia žaizdami ir išdykaudami (aštriais daiktais,
šaudydami lanku, žaisliniu pistoletu, timpomis, mėtydami akmenis, sniego
gniūžtes, sprogdindami įvairius sprogmenis, pirotechniką ir kt.).

Kovinėms
(karo) traumoms būdingi sunkūs akių (dažniausiai abiejų) pažeidimai, į
akis ar jų priedus patekę svetimkūniai (dažniausiai nemagnetiniai).
Sprogimo metu dažniausiai pažeidžiamos ne tik akys, bet ir veidas arba
kitos kūno vietos. Kovinės traumos dažnai būna kombi­nuotos (pavyzdžiui,
terminis ir mechaninis, mechaninis ir radiacinis pažeidimai ir kt.).

Akių traumos skirstomos:

• mechaninės (sumušimai, nekiaurinės ir kiaurinės žaizdos);
• cheminės terminės, spindulinės (nudegi­mai). Pagal lokalizaciją,
  traumos skirstomos: akiduobės; akies priedų (vokų, junginės, ašarų
  aparato);
• akies obuolio. Pagal pa­kenkimo sunkumo laipsnį traumos gali būti: lengvos, vidutinės, sunkios,  labai sunkios.
• Prognozė paviršinių traumų gera, penetruojančių, gilių traumų pasekmė dažnai būna aklumas.

KLINIKA

Simptomai labai įvairūs, priklauso nuo traumos pobūdžio. Pagrindiniai simptomai:

• Apakimas
• Akies dugno pakitimai
• Akių paraudimas
• Ašarojimas
• Šviesos baimė
• Akių skausmas
• Akių niežėjimas
• Baltas storas randas ant ragenos
• Akių skausmas judinant akies obuolius
• Kraujosrūvos akių junginėse
• Regėjimo sutrikimai
• Matomas neryškus vaizdas
• Akių skausmas mirkčiojant
• Akispūdžio sumažėjimas
• Blogas regėjimas arba aklumas viena akimi
• Riboti akies obuolio judesiai
• Nejudri akis
• Dažnas mirksėjimas.

DIAGNOSTIKA

Akies
apžiūros metu nustatomi minėti simptomai, apžiūrima akies dugnas
nusatoma tinklainės, gyslainės, stiklakūnio pažeidimas. Reikalui esant,
naudojami instrumentiniai tyrimai: rentgeno pagalba nustatomi veido
kaulų lūžiai, svetimkūniai akyje. Taip pat svetimkūnius galima nustatyti
ir ultragarsu. Sudėtingais atvejais gali būti daroma ir kompiuterinė
tomograma.

GYDYMAS

Dauguma
paviršinių pažeidimų gydoma medikamentais, esant plyšimams, vidinių
akies struktūrų pažeidimui, intraokuliniam svetimkūniui gydoma
chirurgiškai.

Pirma yra nuraminimas, adekvatus nuskausminimas,
vietiniai anestetikai, vietiniai ir sisteminiai antibiotikai, skiepijama
nuo stabligės, stabdomas kraujavimas. Specialiu mikroskopu šalinami
akikrisliai, ragenos nubrozdinimas paprastai nuskausminamas ir sugyja
per 48 val. Esant akies obuolio pažeidimams atliekamos sudėtingos
operacijos, susiuvamos žaizdos. Paprastai duodama vyzdį plečiančių ir
raumenis atpalaiduojančių vaistų kad akis ilsėtųsi. 

PROFILAKTIKA

Reikia saugotis, naudoti apsauginius akinius.