Alzheimerio liga

ALZHEIMERIO LIGA

APIBRĖŽIMAS

Alzheimerio
liga- tai liga, pasireiškianti demencijos sindromu. Demencijos sindromas
apibūdinamas įgytu pažintinių funkcijų sutrikimu. Demencija diagnozuojama
tuomet, kai sutrikimas yra pakankamai ryškus ir sutrikdo asmens kasdieninę
veiklą. Normalus senėjimo nulemtas pažintinių funkcijų sutrikimas nėra laikomas
patologija.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Pagrindinė
demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, kuri diagnozuojama 60-65 procentams
ligonių, sergančių demencija. JAV Alzheimerio liga serga bent 4-5 milijonai
žmonių ir manoma, kad netrukus šis skaičius išaugs iki 10 -15 milijonų žmonių.
Sergamumo didėjimą nulemia senstanti populiacija ir tobulėjanti ligos
diagnostika. Iki 50 proc. vyresniems nei 85 metų amžiaus asmenims yra diagnozuojamas
šis sutrikimas.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligos
priežatys nėra iki galo aiškios, tačiau yra nustatyti genų variantai, kuriuos
turintys asmenys yra rizikos grupėje susirgti demencija. Įtakos turi ir
negenetiniai veiksniai: 1. menkas išsilavinimas; 2. moteriška lytis (įtakos
turi hormonų pokyčiai postmenopauziniu laikotarpiu); 3. buvusi galvos smegenų
trauma; 4. Down‘o sindromas šeimoje. Žinoma, kad pagrindinis susirgimą
lemiantis mechanizmas yra progresuojantis neuronų nykimas. Procesas daugiausia
apima tas smegenų sritis, kurios yra atsakingos už pažintines funkcijas. 

 

KLINIKA

Pagrindinis
klinikinis ligos simptomas – pažintinių funkcijų sutrikimas, kuris pasireiškia
atminties sutrikimu, kalbos sutrikimu, suvokimo sutrikimu, kalbos supratimo sutrikimu,
vizualinio – erdvinio suvokimo ir įgūdžiu sutrikimu. Atminties sutrikimas
pastebimas, kuomet ligonis negali įsisavinti naujos informacijos. Pastebimas
tokio asmens pablogėjęs orientavimasis tiek laike, tiek erdvėje. Ligai
progresuojant tampa sunku atsiminti ir ankščiau įsisavintą informaciją.

Kalbos
sutrikimas pasireiškia, kai asmuo kalbėdamas sunkiai renka žodžius, daro ilgas
pauzes, lėtai kalba. Ligonio reiškiamos mintys klausančiajam atrodo neaiškios,
miglotos. Vėliau sergantis demencija sunkiau suvokia ir kitų kalbą, nebegali
įvykdyti paliepimų.

Pasikeičia
ligonių elgesys – jie tampa sujaudinti, pakinta asmenybė, atsiranda psichozės. Didžiajai
daliai sergančių Alzheimerio liga galiausiai atsiranda apatija, susilpnėja
emocijų raiška, iniciatyvumas.

Epizodiškai gali
pasireikšti kliedesiai ir regos haliucinacijos. Tai ypač apsunkina ligonius
prižiūrinčių asmenų darbą – sergantys tampa įtarūs, reiškia kaltinimus
aplinkiniams.

 

DIAGNOSTIKA

Įtarus
Alzaimerio ligą ligoniui atliekami testai, pildomi klausimynai, kurie padeda
įvertini asmens pažintines funkcijas. Liga diagnozuojama, kuomet paciento
klinika atitinka nustatytus ligos diagnostinius kriterijus. Alzheimerio ligą
reikia diferencijuoti nuo kitų ligų, sukeliančių demenciją – kraujagyslinės
demencijos, demencijos su Lewy kūneliaias, frontotemporalinės demencijos.
Histopatologinis smegenų medžiagos 
ištyrimas atliekamas paėmus audinio biopsijos metu ar ligoniui mirus
autopsijos metu. Klinikinėje praktikoje šie metodai paprastai netaikomi.

 

GYDYMAS

Alzheimerio ligai
gydyti skiriami cholinerginiai vaistai, blokuojantys specifinį fermentą –
cholinesterazę. Šių vaistų grupei priklauso Donepezil (Aricept), Rivastigmine
(Exelon), Galantamine (Reminyl). Kita vaistų grupė – glutamatinę transmisiją
veikiantys vaistai, kurie blokuoja receptorius, atsakingus už slopinimo
procesus smegenyse (Memantine). Gydymui taip pat vartojami nootropai –
Piracetam, Pramiracetam.Tai biologinių medžiagų, dalyvaujančių nervų sistemos
metabolizmo ir energiniuose procesuose, sintetiniai analogai. Pacientams
kartais skiriami ir neurotrofiniai faktoriai (tiriami), kurie svarbūs neuronų
išgyvenimui ir diferenciacijai ar neuroprotektoriai (Tanakan), apsaugantys
nervines ląsteles.

 

PROFILAKTIKA

Profilaktikos priemonių nėra. Ankstyva
diagnostika, savalaikis gydymas, gali sulėtinti ar palengvinti esamus
simptomus. Kai kurių mokslininkų nuomone tam tikrą apsauginį poveikį gali
turėti aktyvi protinė veikla, intelektualiniai iššūkiai, arterinės
hipertenzijos gydymas.