Anafilaksinis šokas

APIBRĖŽIMAS

Anafilaksinis
šokas (gr. ana – prieš, phylaxis – apsauga) – tai ūmi, gyvybei
pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną
(t. y. organizmas jau būna įjautrintas tam alergenui). Tai sunkiausia
anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis
kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau),
pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija.

EPIDEMIOLOGIJA

Anafilaksinio
šoko dažnis yra 4-5 iš 100,000 žmonių per metus, su 0,5-2 proc rizika
gyvenime tai patirti. 1980 metais dažnumas buvo maždaug 20% 100,000 per
metus, o 1990 – buvo 50% už 100,000 per metus. Rizika yra didžiausia
tarp jaunų žmonių ir moterų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ūminės
alerginės reakcijos metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų
degranuliacija, stimuliuota alergeno – antikūno (imunoglobulino E)
komplekso, sensibilizuotame organizme. Pacientas, kuriam įvyko
anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją
sukėlusia medžiaga.

Anafilaksines reakcijas gali sukelti:

• ·Dažniausiai
  jas sukelia vaistai, ypač kai jie yra leidžiami į veną, raumenį ar
  poodį. Šoką labai dažnai sukelia vaistai, turintys baltymų (pvz.,
  serumai, vakcinos, hormonai), antibiotikai (ypač penicilinas), vitaminai
  ir kt;
• ·Nuodai, t. y. įvairių vabzdžių, gyvačių įgėlimai;
• ·Maisto produktai. Jie dažnai sukelia alergiją, tačiau šokas išsivysto retai;
• ·Alergenų ekstraktai (imunoterapija), t. y. alerginė liga gydoma pačiais alergenais;
• ·Šaltis;
• ·Fizinis krūvis;
• ·Lateksas (pirštinės, prezervatyvai ir kt.)

Pirmieji
ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar
minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir
vėliau (per 2 valandas).

KLINIKA

Pradiniai požymiai:

• ·silpnumas,
• ·blyškumas,
• ·kolapsas,
• ·sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

Vėlesni požymiai apima visą organizmą:

• ·Oda: dilgėlinė, angioedema, generalizuota eritema, odos niežulys;
• ·Kvėpavimo:
  apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo
  pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, stridoras, sutrikęs kvėpavimas per
  nosį, čiaudulys;
• ·Širdies ir kraujagyslių: blyškumas, galvos
  svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies
  plakimas (tachikardija), aritmijos, skausmai krūtinėje, silpnas
  periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas;
• ·Virškinimo: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai;
• ·Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai.

Pagrindinės mirties priežastys nuo anafilaksijos yra kvėpavimo takų obstrukcija ir kardiovaskulinis kolapsas.

DIAGNOSTIKA

Anafilaksijos
diagnozė nustatoma pagal klinikinius ligos požymius. Specifinių
diagnostinių testų nėra. Anafilaksijos diagnozė nustatoma kai stebime
dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimo požymius.

GYDYMAS

Pirmoji
pagalba: atlaisvinti kvėpavimo takus. Kuo skubiau kviesti medikus. Jei
ligonis sąmoningas, duoti išgerti vaistų nuo alergijos (dimedrolio,
tevegilio, suprastino, astemizolio ar kt.). Ligonis, turintis polinkį į
anafilaksinį šoką, gali nešiotis švirkštą su adrenalinu. Jei jį turi –
suleisti po oda.

Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui yra kontakto
su alergenu nutraukimas ir adrenalino suaugusiems 0,1% tirpalo
0,3-0,5ml suleisti į raumenis ar poodį, vaikams 0,1% tirpalo 0,01ml/kg.
Injekcijas kartoti kas 15-20 minučių. Jei šoką sukėlė vabzdžio įgėlimas,
virš įkandimo vietos reikia užveržti galūnę arba tą vietą šaldyti. Jei
alergenas pateko į skrandį, reikia sukelti vėmimą.

PROFILAKTIKA

Pacientai,
jau patyrę alergines reakcijas, turėtų žinoti pirmuosius anafilaksijos
požymius ir kaip elgtis jiems atsiradus. Vengti kontaktų su alergenais.
Jei esate alergiškas, visada turėti šalia antihistamininių vaistų,
adrenalino.