Aortos vožtuvo liga

APIBRĖŽIMAS

Aortos
vožtuvo liga apima aortos vožtuvo nesandarumą ir susiaurėjimą
(stenozę). Aortos vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuomet šis
vožtuvas užsidaro nepilnai ir dalis kraujo iš aortos sugrįžta atgal į
širdį. Vožtuvams išsiplėtus atsiranda jų nesandarumas, dalis kraujo
grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Aortos vožtuvo
susiaurėjimas, vožtuvo stenozė – širdies yda, kuri sąlygoja širdies
nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvui susiaurėjus sunkiau prastumiamas
kraujas pro jį.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai vožtuvo nesandarumas išsivysto sergant reumatu ir infekciniu endokarditu.

Stenozė
– dažniausia širdies vožtuvų yda, nustatoma 2 % suaugusiųjų, trečioje
vietoje po išeminės širdies ligos ir arterinės hipertenzijos. 2001 m.
Europos širdies ydų registro duomenimis, nustatyta 33,9 % sergančių
širdies ydomis pacientų. Vyrai serga tris kartus dažniau, bet dažnis
priklauso nuo amžiaus ir priežasties.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Aortos
vožtuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos. Jis neleidžia kraujui
iš aortos grįžti atgal. Dėl nesandaraus aortos vožtuvo, dalis kraujo
diastolėje iš aortos grįžta atgal į širdį. Kairysis skilvelis turi
pervarinėti didesnį kraujo kiekį – atkeliaujantį normaliai iš kairiojo
prieširdžio ir grįžtantį iš aortos. Jis plečiasi, jo sienelė storėja.
Ilgą laiką kairysis skilvelis kompensuoja tai, bet bėgant metams vystosi
širdies nepakankamumas. Ligai būdingas ilgas be simptomų laikotarpis,
vėliau gali atsirasti dažnesnis širdies plakimas, dusulys pradžioje
fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje; krūtinės anginos simptomai, nes
dėl grįžtančio diastolės metu kraujo, mažėja širdies kraujagyslių
užsipildymas krauju (jos pildosi tik kai širdis ilsisi). Visoms širdies
ydoms (išskyrus ūmines) būdingas ilgas, be simptomų ar mažai simptomų
sukeliantis laikotarpis, ypač tai būdinga aortinėms ydoms. Yda
progresuoja lėtai, kartais praeina daug metų, kol liga tampa pastebėta,
tačiau tokiais atvejais gydymas nebūna efektyvus ir ligoniui sunku
padėti.

Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra
sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo
nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą.
Susiaurėjus aortos angai, pro siauresnę ertmę kairiajam skilveliui
sunkiau išstumti kraują, todėl didėja spaudimas jame, jo sienelės ima
storėti. Ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų, nes kairysis
skilvelis „pripratęs” prie didelių spaudimų. Tačiau bėgant metams,
kairysis skilvelis ima silpti, vystosi širdies nepakankamumas. Ilgą
laiko ši liga niekaip nepasireiškia. Atsiradę simptomai informuoja, kad
žmogų būtina greičiau operuoti, nes gydymas vaistais jau neefektyvus

KLINIKA

Nesandarumo simptomai:

• ·Dusulys
• ·Galvos svaigimas
• ·Priepuolinis skausmas krūtinėje
• ·Sunkumas krūtinėje
• ·Baimės jausmas
• ·Skausmas už krūtinkaulio
• ·Dažnesnis pulsas

Stenozės simptomai:

• ·Alpimas
• ·Dusulys
• ·Galvos svaigimas
• ·Priepuolinis skausmas krūtinėje
• ·Sunkumas krūtinėje
• ·Baimės jausmas
• ·Skausmas už krūtinkaulio

DIAGNOSTIKA

Širdies
ydos diagnozuojamos iš ligonio nusiskundimų, apžiūros ir auskultacijos
(išklausomi širdies ūžesiai), širdies echoskopijos, krūtinės ląstos
rentgenologinio tyrimo ir elektrokardiogramos.

GYDYMAS

1. Nemedikamentinis: fizinio krūvio vengimas; druskos ir skysčių ribojimas.
2. Medikamentinis: vazodilatatoriai (kraujagysles plečiantys), ypač AKF
inhibitoriai; širdį veikiantys glikozidai (gerinantys širdies darbą);
diuretikai (šlapimą varantys).
3. Chirurginis: operacijos metu
vožtuvas pakeičiamas dirbtiniu arba biologiniu (donoriniu). Pirmenybė
teikiama dirbtiniams mechaniniams vožtuvams dėl jų ilgaamžiškumo,
atitinkančio žmogaus gyvenimo trukmę.

PROFILAKTIKA

Nėra.