Artritas – tai sąnarių sutrikimas, kuris yra siejamas su sąnarių uždegimu. Artritas paraidžiui reiškia vieno ar kelių sąnarių uždegimą. Ši liga priskiriama prie reumatoidinių ligų.

Kadangi artritas turi įvairių atmainų, tai ši liga ganėtinai plačiai paplitusi. Vien tik Jungtinėse Amerikos valstijose 31% visų gyventojų bent kartą per metus kreipiasi į šeimos gydytoją ir jiems būna diagnozuojama viena iš artrito formų.

Artritas išskiriamas į keletą formų: osteoartritas, reumatoidinis artritas, jaunatvinis reumatoidinis artritas ir infekcinis artritas. Kiekvieno iš jų priežastys bei eiga priklauso nuo artrito tipo. Osteoartritas dažnai būna susijęs su senėjimu ar su trauma. Osteoartritu susergama, kai laikui bėgant nusidėvi sąnario kremzlė, apsauganti kaulų galus, sumažinanti trintį tarp kaulų. Švelnus kremzlės paviršius tampa šiurkštus, nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus, kaulai ima trintis tarpusavyje. Osteoartritą dažniausiai sukelia nutukimo, senėjimo proceso, sąnarių pažeidimų, kaulų ir sąnarių ligų, paveldėjimo ir kitų veiksnių kompleksas. Vyresnio amžiaus moterys osteoartritu serga dažniau nei vyrai. Manoma, kad tam įtakos turi aukštakulnių batelių avėjimas. Kiti tipai gali pasireikšti, kai imuninė sistema, kuri paprastai gina organizmą nuo infekcijų, pradeda “pulti” pačio organizmo audinius. Reumatoidinis artritas yra pati dažniausia artrito forma. Jaunatvinis reumatoidinis artritas yra tokia artrito forma, kuri pasireiškia vaikams. Infekcinis artritas yra infekcija, kuri iš kitų organizmo dalių atkeliauja į sąnarius.
Kiti artritai – podagra, ankilozinis spondilitas, retos sisteminės jungiamojo audinio ligos ar reaktyvūs artritai. Ne visi šie artritai reiškia invalidumą ar nepakeliamus skausmus. Kai kurie jų gali būti gėrybinės eigos ar juntami tik fizinio krūvio metu.
Dažnai artritas būna simetriškas – t.y. vienu metu sutinsta ir vienos, ir kitos rankų tie patys sąnariai. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais, tačiau liga tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali atsirasti kieti neskausmingi mazgeliai po oda alkūnių srityje, ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga.

Dažniausi artrito simptomai tai skausmas ir ribotos sąnarių funkcijos. Sąnarių uždegimas paprastai pasireiškia sąnarių sustingimu, patinimu, paraudimu ir lokaliu karščiavimu. Įvairios artrito formos, kaip reumatoidinės ligos, gali paveikti skirtingas organizmo vietas, net nesusijusias su sąnariais. Todėl tam tikrų formų artritas pacientams sukelia skirtingus simptomus: gali būti karščiavimas, liaukų patinimas (limfmazgių pabrinkimas), svorio kritimas, nuovargis, bloga savijauta, netgi, rodos, atskirų organų, kaip plaučių, širdies ar inkstų anomalijos.

Pirmiausiai peržvelgiama simptomatikos istorija, tada ištiriami sąnariai, ieškant deformacijų ir uždegimo. Labai svarbu pastebėti ir galimai pakenktas kitas organizmo vietas. Toliau gali būti imami kraujo, šlapimo, sąnarių skysčių mėginiai, rentgenogramos. Diagnozė bus nustatoma pagal suminius simptomus, pakenktų sąnarių išsidėstymą, kraujo testą bei rentgenogramą. Šiai diagnozei nustatyti gali prireikti netgi keleto apsilankymų pas reumatologą (gydytojas, gydantis reumatoidines ligas).

Artrito gydymas labai priklauso nuo tikslaus tipo nustatymo. Tiksli diagnozė padidina sėkmingo gydymo tikimybę. Skiriamas gydymas apima fizinę terapiją (fizioterapiją), šaldymą, gydymą parafinu, priešuždegiminiais vaistais, imuninę sistemą moduliuojančiais vaistais bei chirurginėmis operacijomis.

Valgyti sveiką, gerai subalansuotą maistą, kuris padėtų išlaikyti rekomenduojamą svorį. Moterys, kurios turi antsvorį, turi didesnę riziką kelio osteoartritui atsirasti. Reguliariai mankštintis, stiprinti raumenis aplink sąnarius. Pasitarkite su gydytoju apie vitaminų ir mineralų papildus.