Astenopija

APIBRĖŽIMAS

Astenopija
(gr. asthenes — silpnas + ops — akis) vadiname akių nuovargį, kurį
sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: dažnai skauda
galvą, ypač dirbant smulkius darbus, akių skausmas, spaudimas, karštis,
gėla kaktoje ir smilkiniuose (praeina nutraukus smulkų darbą), šokinėja
raidės, eilutės, dvejinasi, akys ašaroja, gali pykinti, trūkčioti veidas
ir vokai, kartais būna migrena.

EPIDEMIOLOGIJA

Daliai
dirbančiųjų astenopijos simptomai išlieka ir kitą darbo dieną, tačiau
didžiajai daliai dirbančiųjų simptomai išnyksta valandos bėgyje po
darbo. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu.
T.Laubli (JAV) duomenimis, astenopijos simptomai atsiranda – 40-45 %
dirbančiųjų kompiuteriu, 7-14 % asmenų – ilgai žiūrint televizorių, 6-8 %
asmenų – skaitant knygas ar laikraščius.

Astenopijos simptomai
yra dažnesni moterims, negu vyrams. Astenopija nėra susijusi su
dirbančiųjų kompiuteriais amžiumi. Astenopijos atsiradimui gali turėti
įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu dažniau išsako astenopijos
simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą arba dirbant
dialogo režimu. Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria
grupė dirbančiųjų, kuri atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus,
astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai
pavojinga.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Astenopijos
priežastys labai įvairios. Nekoreguotos refrakcijos ydos, ypač
toliaregystė bei astigmatizmas, yra viena iš dažniausių astenopijos
priežasčių. Tokiu atveju ilgiau paskaičius tekstą atsiranda akių
nuovargis, vaizdas iš arti ima lietis, o pailsėjus rega vėl kurį laiką
gera. Iškoreguota refrakcijos yda padeda išvengti astenopijos reiškinių.

Kartais
akių nuovargis atsiranda sutrikus akis judinančių raumenų pusiausvyrai –
vaizdas tokiu atveju gali dvejintis, „šokinėti“ žiūrint abiem akim,
tačiau situacija palengvėja užmerkus vieną akį. Tokiu atveju taip pat
svarbu naudoti tinkamą optinę korekciją. Kartais būklei palengvinti
rekomenduojama korekcija prizmėmis.

Astenopijos reiškinių
atsiradimą gali paskatinti ir akie paviršiaus uždegimas (konjunktyvitas,
blefaritas). Praėjus uždegiminiams reiškiniams, astenopijos simptomai
taip pat išnyksta.

Astenopija gali būti
akomodacinė, asthenopia accomodativa. Jos priežastis — akomodacijos
parezė, nekoreguota toliaregystė, astigmatizmas, presbiopija.

Raumeninę
astenopija, asthenopia muscularis, gali sukelti heteroforijos, kai
sutrinka akį judinančio aparato veikla. Dažniausiai raumeninė astenopija
atsiranda dėl trumparegystės, kai nėra pusiausvyros tarp
konver­gencijos ir akomodacijos. Konvergencijos sutrikimas ir su juo
susijusi raumeninė astenopija taip pat gali būti infekcinių ir kitų
ligų, lėtinių in­toksikacijų padarinys.

Nervinė astenopija,
asthenopia nervosa, būdinga ligoniams su vege­tacinės distonijos
požymiais, gali atsirasti ir dėl neurozių, isterijos, kai akyse
nerandama jokių priežasčių skųstis jų nuovargiu. Simptominė astenopija,
asthenopia symptomatica, — tai simptomas, lydintis kai kurias
uždegimines akių (konjunktyvitas, blefaritas) ir priedinių veido daubų
ligas.

Kartais astenopija būna mišri — ir akomodacinė, ir raumeninė, kai silpna ir akomodacija, ir konvergencija.

Dirbtinę astenopija, asthenopia artificalis, gali sukelti  rėmeliuose blogai centruoti akinių stiklai.

KLINIKA

Dažnas
darbas kompiuteriu ir miego trūkumas gali sukelti akių nuovargį, kuris
pasireikš šiais simptomais: niežuliu, ašarojimu arba akių sausumu,
regėjimo pokyčiais, paburkimu ar paraudimu.

Pavargusios akys gali
sukelti nemalonų skausmą akyse. Ypatingai jei jos pavargusios ne tik nuo
miego trūkumo, bet ir nuo kompiuterio. Kraštutiniais atvejais gali
pradėti dvejintis akyse ar vaizdas tapti blankus. Tokiu atveju reikia
įsitikinti ar tai tik nuovargio rezultatai, ar rimtesnė akių problema.

DIAGNOSTIKA

Ar
regėjimas kinta veikiamas astenopijos ar kitokie vizualizacijos
sutrikimai nustatys gydytojas oftalmologas. Jis įvertins akių būklę ir
nustatys, kokia pagalba yra reikalinga: ar regėjimą koreguojantys
akiniai su prizmėmis, ar raumenys tvirtinantys ir vizualizaciją
atstatantys akių pratimai, ar net pervizualizuojanti akies raumens
operacija.

GYDYMAS

Refrakcijos
ydas ir presbiopiją koreguoti akiniais ir prizminiais stiklais.
Stiprinti visą organizmą, ypač daug dėmesio skirti akių higienai.

PROFILAKTIKA

• Tarp darbų daromos trumpos, bent penkių minučių pertraukėlės.
• Užsimerkus akys pailsi labiausiai, nes jų nedirgina šviesa.
• Jeigu prie kompiuterio praleidžiate labai daug laiko ar darbas prie jo
  yra nuolatinis – būtinai kas dvi tris valandas darykite pertraukas.