Aterosklerozė
ATEROSKLEROZĖ
Aterosklerozė (gr. Athere – košelė, sclerosis – kietas) yra arterijų
patalogija, pasireiškianti išplitusiais židiniais vidinio arterijų sluoksnio
(intimos) sustorėjimais – aterosklerozinėmis plokštelėmis, kurias sudaro nusėdę
kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys.
EPIDEMIOLOGIJA:
Aterosklerozė – viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.
Europos šalyse širdies ir kraujagyslių ligos lemia daugiau kaip 4 milijonus
mirčių kasmet.
Pagrindiniai ypatumai:
Aterosklerozė yra dažna, anksti prasidedanti ir lėtai progresuojanti
arterijų liga, pažeidžianti stambiąsias ir vidutines kraujagysles: aortos,
stambiųjų aortos šakų, širdies vainikinių, smegenų, kojų, pasaito ir inkstų
arterijas. Aterosklerozė ilgą laiko tarpą nesiaurinanti kraujagyslės spindžio
ir dažniausiai yra besimtomė.
ETIOLOGIJA:
Aterosklerozė yra daugelio veiksnių (metabolinių, uždegiminių, reologinių,
hemodinaminių ir genetinių) skatinama patalogija.
Aterosklerozės rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius
- Ankstyva išeminė
širdies liga (IŠL) šeimoje (tėvai/vaikai sirgę IŠL: vyrai iki 55 metų ir
moterys iki 65 metų) - Rūkymas
- Arterinė
hipertenzija - Dislipidemija
- Bendrojo
cholesterolio (BC) > 5,0 mmol/l - Mažo tankio
lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) > 3,0 mmol/l - Didelio tankio
lipoproteinų cholesterolio (DTL-C) < 1,0 mmol/l - Trigliceridų
(TG) koncentracija > 2,0 mmol/l - Vyraujančios
mažos, tankios MTL – C
frakcijos - Valgoma daug
sočiųjų riebalų, cholesterolio turinčių produktų, bet mažai vaisių,
daržovių ir grūdų - Metabolinis
sindromas, cukrinis diabetas - Nutukimas, ypač
pilvinio tipo - Mažas fizinis
aktyvumas - Padidėjusi
lipoproteino (a) koncentracija - Padidėjusi
homocisteino koncentracija - Padidėjusi
uždegimo žymenų koncentracija (C reaktyviojo baltymo, interliaukino,
fibrinogeno koncentracija.
Visi šie veiksniai yra koreguojami, išskyrus amžius ir genetiniai
veiksniai.
PATOGENEZĖ:
Sveika arterijos sienelė yra sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinio,
vidurinio ir vidinio. Vieningos nuomonės dėl aterosklerozės atsiradimo ir
vystymosi nėra, tačiau aterosklerozinių plokštelių atsiradimą aiškiną kelios
hipotezės.
Vieni teigia, kad aterosklerozei atsirasti turi įtakos kraujo elementai,
antri, kad liga išsivysto tuomet, kai įvairios medžiagos iš kraujo patenka į
kraujagyslės sieneles, treti teigia, kad susergama, kuomet sutrinka lipidų
apykaita.
Tačiau kaip bebūtų aterosklerozės procesą labiausiai lemia arterijos
sienelės struktūrų, ypač endotelio (vidinio kraujagyslės sluoksnio dangalo).
Dėl tam tikrų veiksnių (dislipidemijos, rūkymo, hipertenzijos, cukrinio
diabeto, padidėjusio adrenerginio aktyvumo) sutrikus endotelio vientisumui ir
funkcijai, prasideda kraujo monocitų, T limfocitų, lipoproteinų prilipimas
(adhezija) prie pažeisto endotelio ir judėjimas į vidinį arterijos sluoksnį.
Susidaro tarsi spuogelis ant kraujagyslės sienelės ir nuolatos progresuoja –
didėja, taip susiaurinamas kraujagyslės spindis. Aterosklerozės plokštelė gali
didėti lėtai, jos gali būti pailgos ir plačios, juosiančios spindį ir sukelti
lėtinius negalavimus.
Dar manoma, kad labai didelę įtaką aterosklerozei atsirasti turi uždegimas.
KLINIKINIAI POŽYMIAI:
Aterosklerozė ilgą laiką yra tik arterijos sienelės liga. Atsiradus
ryškiems arterijos spindžio susiaurėjimams, prasideda audinių išemija (kuomet
sutrinka audiniu kraujotaka, ir jie po truputį miršta). Arterijos spindžiui
susiaurėjus iki 50 %, audiniai per mažai aprūpinami krauju. 50-75 % spindžio
susiaurėjimas vadinamas vidutiniu, o 75 % ir daugiau spindžio – dideliu
susiaurėjimu.
Aterosklerozės sukeliami sindromai: staigi širdies ligos sukelta mirtis,
nebylioji išemija, stabilioji krūtinės angina, nestabilioji krūtinės angina, ūminis
miokardo infarktas, insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis,
obliteruojamoji kojų arterijų liga, aortos lanko ir pilvinės aortos dalies
aneurizma (išsiplėtimas).
LIGOS SIMTOMAI:
Prasidedant aterosklerozei žmogus nejaučia jokių simptomų, vėliau didėjant
aterosklerozės plokštelėms ir jų išplitimui sutrinka kraujotaka, gali atsirast
galvos skausmai, galvos svaigimas, trumpalaikis sąmonės netekimas, padidėjęs
kraujospūdis, skausmai pilve, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas,
kartais tuštinimasis krauju. Esant aterosklerozei kojose gali atsirasti
laikinas šlubavimas, kai staiga pradeda skaudė, kai staiga pradeda skaudėti
koją, o praeina sustojus pailsėti.
GYDYMAS:
Yra du gydymo keliai, kurie tarpusavyje privalo būt derinami, tai:
- Nemedikamentinis
gydymas
Tai gyvenimo būdo pakeitimas, fizinio aktyvumo
didinimas, sveiko maisto pasirinkimas, stresų vengimas, būtina atsisakyti
žalingų įpročių.
- Medikamentinis
gydymas:
Antihipertenziniai vaistai (arterinės
hipertenzijos kontrolė)
Antilipidiniai vaistai: statinai ( Simvastatinas,
Pravastatinas, Atorvastatinas, Fluvastatinas, Rozuvastatinas), nikotino rūgštis
(Niacinas), fibratai (Fenofibratas), tukžies rūgštis jungiančios dervos
(Cholestipolis), cholesterolio absorbcijos inhibitoriai (Ezetimibas), omega – 3
polinesočiųjų riebalų rūgštys (Omacor).
- Operacinis
gydymas:
Operacijos metu kraujotaka atstatoma pašalinus
pažeistą kraujagyslę, esant dideliam pažeidimui vientisumui atstatyti naudojama
kraujagyslė iš kitos kūno vietos, dažniausiai kojos paviršinė vena.