Aukštumų liga

APIBRĖŽIMAS

Aukštumų
liga – tai fiziologinių reakcijų ir simptomų visuma, pasireiškianti dėl
sumažėjusio deguonies parcialinio slėgio aplinkoje. Aukštumų liga
paprastai atsiranda, užkopus į 4000—5000 m aukštį, kai sumažėja
atmosferos slėgis ir deguonies kiekis ore, o organizmas nespėja tokiomis
sąlygomis aklimatizuotis.

EPIDEMIOLOGIJA

Apie
20 proc. žmonių aukštumų ligos požymiai pasireiškia jau pakilus į
2200-2500 metrų aukštį, o Nepale, Anduose ar kitose 3000-4000 metrų virš
jūros lygio esančiose vietovėse kalnų liga yra labai tikėtina. Nepale,
kasmet aplankomame 50 000 keliautojų, kasmet bent 7 žmonės miršta dėl su
aukštumų liga susijusių priežasčių. 7000 metrų ir didesniame aukštyje
mirštamumas dėl kalnų ligos yra 4 proc.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kopiant
į kalnus mažėja deguonies parcialinis slėgis ore, ir žmogaus organizmas
bando prisitaikyti prie deguonies trūkumo: širdis ima susitraukinėti
dažniau ir stipriau, kraujyje daugėja raudonųjų kraujo kūnelių
(eritrocitų), pernešančių deguonį, padažnėja kvėpavimas. Dėl deguonies
trūkumo didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, pakinta kraujo pH,
sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, todėl atsiranda patinimai –
edemos. Aukštumų liga dažniausiai susergama greitai pakilus į didelį
aukštį ir jame išbuvus ilgiau nei 24 valandas, jei prieš tai nebuvo
tinkamai pasiruošta (aklimatizuotasi). Aukštumų ligos pasireiškimas
nepriklauso nuo asmens fizinio pasirengimo, ja susirgti gali net patyrę
atletai.

KLINIKA

Susirgus aukštumų liga ir
esant deguonies stokai ore, sergantysis pradžioje būna susijaudinimo
būsenoje. Po to tas susijaudinimas virsta apatija, širdis stipriai
plaka, kankina dusulys, verčia vemti, ima skaudėti galvą, spaudžia
smilkinius. Sergantysis nenori ir negali valgyti (ypač riebesnio
maisto). Jei pastebime, jog kuriam iš draugų pasireiškia aukštumų ligos
simptomai, reikia sustoti, susirgusįjį atpalaiduoti nuo dalies ar viso
jo nešamo svorio, sumažinti ėjimo tempus. Dažnai šios priemonės užkerta
kelią ligai vystytis.

DIAGNOSTIKA

Apie aukštumų ligą galima spręsti iš paciento anamnezės bei klinikinių požymių.

GYDYMAS

Jei
liga smarkėja, reikia ilgesniam laikui sustoti ir sergančiajam duoti
širdį raminančių vaistų,- arbatos. Jei ir toliau sveikata nepagerėja,
siųsti jį su keliais draugais žemyn. Nusileidus iki 1000—1500 m, ligos
reiškiniai paprastai išnyksta.

PROFILAKTIKA

Geriausios
priemonės aukštumų ligai išvengti — aklimatizavimasis, normalus žygio
tempas, atitinkantis reljefą ir žygio dalyvių fizinį pasiruošimą, gera
mityba ir poilsis. Didelių aukščių turėtų vengti žmonės, sergantys
lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis (krūtinės angina, lėtiniu
bronchitu, plaučiu emfizema, astma), anemija, žmonės, kurių kraujo
krešėjimas yra sutrikęs, taip pat tie, kuriems anksčiau buvo
pasireiškusi trombozė ar stiprūs aukštumų ligos smptomai.