BOTULIZMAS

APIBRĖŽIMAS

Botulizmas- tai infekcinė nervų
sistemos liga, sukeliama dažniausiai su maistu patekusio labai stipraus
toksino, gaminamo bakterijos (Clostridium botulinum).

EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje šios ligos atvejų būna 10-30 per metus.

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Botulizmą sukelia bakterijos- Clostridium botulinum. Šios
bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis
labai mažas. Dėl to jos vadinamos anaerobais (nemėgstančios deguonies).
Patekusios į nepalankias sąlygas, bakterijos virsta sporomis, kurios labai
atsparios aukštos temperatūros poveikiui.

Bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai- naminiai
gyvuliai, graužikai, žuvys, paukščiai, rečiau- žmonės. Iš jų žarnyno bakterijų
sporos patenka į dirvožemį, ant daržovių, grybų, mėsos produktų. Pagal
užsikrėtimo būda skiriamos  trys
pagrindinės botulizmo formos:
– su maistu perduodamas. Užsikrečiama valgant maistą, kuriame yra botulino
toksino.
-žaizdų. Patekę į žaizdą Clostridium botulinum bakterijos gali sukelti infekciją,
kurios metu gaminamas toksinas.
-naujagimių. Naujagimiai užkrečiami davus maisto, kuriame yra Clostridium
botulinum sporų ar po kontakto su dirvožemiu, kuriame yra šių sporų.
Naujagimiai Clostridium botulinum sporomis dažniausiai užkrečiami per medų.
Naujagimių žarnyne sporos gali aktyvuotis, Tuomet bakterijos kolonizuoja
žarnyną ir gamina toksiną.

Daigiau kaip 99 proc. botulizmas perduodamas su maistu, o
kitos jo formos pakankamai retos. Nors sporų įvairiuose maisto produktuose
randama dažnai, žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodija toksinu, kurį
tik atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios gyvos bakterijos. Daugiausiai
apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose
produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas toksino
kiekis. Žmogus nuo žmogaus šia infekcine liga neužsikrečia. Persirgus
imunitetas nesusidaro.

KLINIKA

Nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo praeina 6-24
valandos, bet gali svyruoti nuo 2-3 valandų iki 2-3 dienų. Šis laikotarpis
priklauso nuo patekusio toksino kiekio. Jei šis periodas trumpas, galima
įtarti, kad liga bus sunkesnė ir jos prognozė blogesnė. Žaizdų botulizmas
prasideda maždaug po savaitės nuo žaizdos užkrėtimo.

Susergama dažniausiai staiga, retkarčiais pasireiškia parą
trunkantis bendras negalavimas. Pagrindiniai simptomai:

1. Pablogėja rega, ypač sunku matyti artimus daiktus,
ligonis mato kaip pro miglą, pablogėja akių judesiai į šonus ir į viršų,
vaizdas dvejinasi, nusileidžia akių vokai, vyzdžiai prasiplečia.

2. Pasireiškia vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas. Šie
simptomai praeina per parą, tačiau ir toliau ligonį vargina burnos džiūvimas,
vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.

3. Kiti simptomai –  greitas širdies plakimas, sumažėjęs
kraujospūdis, prikimęs balsas, sunku ryti. Jaučiamas raumenų silpnumas. Veidas
praranda išraišką, asmuo atrodo kaip su kauke. Pavojingiausias yra kvėpavimo
paralyžius,  kuomet sustoja ligonio
kvėpavimas ir, nesuteikus skubios pagalbos, ligonį ištinka mirtis.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja ligą, remdamasis ligos epidemiologine
anamneze (asmuo valgė namuose pagamintus konservus; simptomai pasireiškė žmonių
grupei, valgiusiai tą patį maistą), klinikiniais požymiais. Atliekami laboratoriniai
tyrimai- pelytėms sušvirkščiama ligonio kraujo serumo ar skrandžio išplovų arba
įtariamo maisto produkto ir stebima pelyčių būklė.

GYDYMAS

Sergantis asmuo gydomas ligoninėje. Pacientams išplaunamas
skrandis, išvalomas žarnynas. Toliau ligoniui įšvirkščiama antibotulininio
serumo į veną lašiniu būdu. Atsižvelgiant į indikacijas į veną lašinami
gliukozės, elektrolitų tirpalai, skiriami šlapinimą skatinantys vaistai.
Kartais dėl komplikacijų profilaktikos skiriama ir antibiotikų. Kai kada tenka
taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją.

PROFILAKTIKA

Maisto produkte esantis toksinas nekeičia produkto skonio,
kvapo, tik konservų dėžutė gali pasipūsti dėl prisigaminusių dujų. Toksinas
maisto produkte gali pasiskirstyti nevienodai, todėl gali susirgti ne visi to
paties produkto valgę asmenys. Toksino gamybą maisto produkte slopina valgomoji
druska (8-9 proc. koncentracija), cukrus (50-55 proc. koncentracija), acto
rūgštis (1 proc. galutinė marinato koncentracija), soda (1-3 proc.
koncentracijos). Šios ligos galima išvengti tinkamai ruošiant valgomus
produktus- kepant, verdant. Mėsos ir žuvies produktus reikia laikyti žemesnėje
kaip 10ºC temperatūroje. Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus
patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis. Atsiradus
pirmiems apsinuodijimo požymiams, reikia kuo skubiau kreipkitės pas gydytoją.