Bronchiolitas, arba kapiliarinis bronchitas

APIBRĖŽIMAS

Bronchiolitas
yra ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, dažniausiai sukeliama virusų.
Jos metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis.
Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė,
juose kaupiasi sekretas, dėl to vaikui darosi sunku kvėpuoti, jis
dūsta, švokščia.

EPIDEMIOLOGIJA

Bronchiolitu
dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai iki 2 metų amžiaus, nes jų
kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar
suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. Labiausiai
pažeidžiami yra kūdikiai iki šešių mėnesių, ypač žiemą. Bronchiolitu
labiau linkę sirgti berniukai, taip pat vaikai, trumpai ar visai
nemaitinti motinos pienu, lankantys lopšelius–darželius, kūdikių namų
auklėtiniai. Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko
aplinkoje taip pat didina tikimybę vaikui susirgti bronchiolitu. Per
pirmus gyvenimo metus bronchiolitu perserga vienas iš devynių vaikų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bronchiolitą
paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra
pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų
bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti
bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai.
Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos – Mycoplasma pneumoniae
bei Chlamydia pneumoniae.

Bronchiolito esmė – tai viršutinių
kvėpavimo takų uždegimas ir apatinių kvėpavimo takų (jau minėtų
bronchiolių ir smulkiųjų bronchų) obstrukcija. Dėl to oras negali
normaliai cirkuliuoti vaiko plaučiuose ir vaikas pradeda dusti (ypač
sunku iškvėpti).

KLINIKA

Liga prasideda
palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus
peršalimo simptomus. Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau
stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto
tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu).

• Nosies užgulimas
• Sloga
• Lengvas kosulys
• Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra
• Apsunkintas kvėpavimas
• Karščiavimas
• Vėmimas
• Pamėlusios lūpos.

Sunku
maitintis, ryti skysčius, todėl greitai sutrinka elektrolitų, skysčių
balansas. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, būklė
greitai tampa sunki ir pavojinga. Sunkios ligos atveju dažnai sutrinka
sąmonė, o kartais vystosi koma.

DIAGNOSTIKA

Apžiūrint
sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai.
Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač
iškvepiant. Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius
pokyčius. Rentgeno nuotrauka – taip pat nespecifinė. Galima tirti kraujo
dujas – bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio
deguonį kiekis procentais). Viruso identifikavimas – ilgas ir brangus
procesas, o esant sunkiai vaiko būklei, gydymą reikia taikyti kuo
greičiau, todėl liga diagnozuojama daugiausiai remiantis klinikiniais
požymiais.

GYDYMAS

Būtina užtikrinti, kad
vaikas gautų pakankamai skysčių – juos reikėtų skirti mažesniais
kiekiais, bet dažniau nei įprastai. Vaiko kvėpavimui palengvinti
daugelis tėvų naudoja įvairius oro drėkinimo prietaisus, ypač žiemą, kai
šildomų patalpų oras yra sausas ir džiovina ligonio kvėpavimo takus.
Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai
tam skirtu prietaisu, jei reikia – naudoti nosiai praplauti specialius
tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus.
Įkvepiamieji ar geriamieji bronchus plečiantys vaistai vartojami tik
tada, kai pastebima, kad jie išties padeda. Kitu atveju gydymą reikėtų
nutraukti. Jei vaikas karščiuoja – jam skiriami antipiretikai.

PROFILAKTIKA

Bronchiolito profilaktikai svarbu:

· Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.

· Rankų higiena.

· Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.

· Kiek įmanoma trumpesnė gydymo stacionare trukmė.

· Stiprinti vaikų imunitetą.

· Vėdinti patalpas.