Cerebrinis paralyžius

APIBRĖŽIMAS

Cerebrinis
paralyžius yra lėtinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, tai
reiškia, kad vaiko būklė neblogėja, tik, vaikui augant, dėl kaulų –
raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų, kinta. Jis gali
būti įvairaus sunkumo laipsnio. Cerebrinio paralyžiaus sunkumas
priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio. Vaiko raumenų
tonusas gali būti žemas ar didelis, susijęs su pusiausvyros ir
koordinacijos problemomis ar be jų ir pan.

EPIDEMIOLOGIJA

Išsivysčiusiose
Vakarų šalyse cerebrinio paralyžiaus dažnumas – 2,5-3,0 – 1000
naujagimių, tai yra iš tūkstančio gimusių naujagimių apie 3 turi
įvairaus sunkumo laipsnio šį judesio sutrikimą.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dažniausiai
tai ne paveldima liga, bet kai kurias cerebrinio paralyžiaus formas
galima paveldėti. Cerebrinis paralyžius neužkrečiamas, tačiau ir
nepagydomas.

Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl smegenų
pakenkimo. Smegenys gali būti pakenkiamos nėštumo metu, per gimdymą arba
pirmus trejus metus po gimdymo. Cerebrinį paralyžių sukeliančios
priežastys:

• Neišnešiotumas;
• Motinos infekcija pirmąsias
  kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. raudoniukė, kiaulytė,
  toksoplazmozė, herpes ar citomegalo viruso sukelta infekcija);
• Nėštumo metu cerebrinį paralyžių sukelti gali vaisiaus smegenų formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
• Komplikuotas ar priešlaikinis gimdymas; tai įvyksta tikriausiai dėl to, kad kūdikis negali teisingai kvėpuoti;
• Naujagimystės periodo sutrikimai – smegenų kraujosruvos, smegenų
  pakenkimas, esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi, stipri gelta;
• Kūdikio smegenų vystymosi sutrikimas nėštumo metu be aiškios priežasties;
• Per pirmus trejus gyvenimo metus cerebrinio paralyžiaus priežastimi
  būna galvos traumos, persirgtos centrinės nervų sistemos ligos
  (meningitai, encefalitai ) ir kt.
• Genetinės ligos, kurios gali būti paveldėtos, net jei abu tėvai yra visiškai sveiki.

Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Cerebrinis paralyžius gali būti:

1. Spazminis;
2. Diskinezinis;
3. Ataksinis;
4. Mišrus.

Vaikų paralyžiaus skiriamos trys stadijos:

• Ankstyva – jei vaiko smegenys pažeistos nėštumo ar gimdymo metu,
  naujagimio būklė esti labai sunki: traukuliai, drebėjimas, sutrikęs
  raumenų tonusas, nevalingi akių judesiai, neramumas, spiegiantis
  riksmas; jei galvos smegenys pažeistos po gimimo, pasireiškia ligos,
  sukėlusios tą pažeidimą, simptomai.
• Pradinė liekamoji – būna
  sutrikusi psichinė ir fizinė vaiko raida: nenulaiko galvos, nesiverčia
  ant šono, nesėdi, nestovi, išryškėja raumenų judesių sutrikimai, pakinta
  raumenų tonusas.
• Vėlyva liekamoji – joje išryškėja kurios nors cerebrinio vaikų paralyžiaus formos simptomai.

KLINIKA

Pagrindiniai klinikiniai simptomai:

• Galvos nenulaikymas
• Kalbos sutrikimas
• Sulenktos ir pritrauktos prie kūno rankos
• Judesių ribotumas
• Sąnarių nejudrumas
• Veido grimasos
• Rankų pirštų skirtingas lenkimas, skėtimas
• Galvos sukimas į vieną pusę
• Rijimo sutrikimas.

Klasifikuojamas
pagal raumenų pažeidimo pobūdį. Spazminio cerebrinio paralyžiaus
atveju, raumenų tonusas būna padidėjęs (raumenys standūs, įtempti,
susitraukę), dėl to judesiai riboti ir trukčiojantys.

Gali būti:

• Abiejų kūno pusių raumenų judesių sutrikimas. Būdinga labai padidėjęs
  raumenų tonusas – rankos per alkūnių sąnarius sulenktos ir pritrauktos
  prie kūno, kojos per kelių ir klubo sąnarius sulenktos arba atvirkščiai
  ištiestos. Vaikai neišmoksta sėdėti ir vaikščioti, nelaiko galvutės.
  Neretai būna valgymo sutrikimų – negali nuryti, springsta.
• Pažeistos tiek rankos, tiek kojos, bet vyrauja kojų raumenų judesių
  sutrikimas. Raumenų tonusas padidėjęs: rankos sulenktos, pritrauktos
  prie kūno, kojos ištiestos, pritrauktos viena prie kitos, kartais net
  susikryžiavusios. Stodamas ar vaikščiodamas vaikas remiasi kojų
  pirštukais. Laikui bėgant pėdos deformuojasi, vystosi kojų ir rankų
  sąnarių nejudrumas.
• Vienos kūno pusės raumenų judesių sutrikimas
  su vyraujančiu rankos pažeidimu. Raumenų tonusas pirmaisiais gyvenimo
  mėnesiais būna sumažėjęs. Jis ima didėti kai vaikas pradeda vaikščioti,
  sulaukus 1-1,5 metų amžiaus. Tuomet pažeista ranka būna sulenkta per
  alkūnės sąnarį, o koja – ištiesta.

DIAGNOSTIKA

Įtariant
cerebrinį vaikų paralyžių, atliekamas neurologinis ištyrimas –
tikrinami refleksai, raumenų judesiai, jėga, tonusas, jutimas,
pusiausvyra, klausa, rega, intelektas, atliekama galvos smegenų
echoskopija, jei reikia, kompiuterinė galvos smegenų tomografija.

GYDYMAS

Vaiko
gydymo ir reabilitacijos planas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio,
vaiko amžiaus, pakenkimo tipo, papildomų problemų. Pagrindinis gydymo
tikslas – sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų geriausiai vystytis.
Ankstyvajame amžiuje gydytojui sunku prognozuoti, kaip ateityje vystysis
vaikas. Augant keičiasi gydymo ir reabilitacijos prioritetai.
Cerebrinio paralyžiaus išgydyti neįmanoma, tačiau bendradarbiaujant
medikams ir tėvams galima daug pasiekti, sumažinant cerebrinio
paralyžiaus sukeltas problemas ir padėti vaikui optimaliausiai vystytis.
Gydymas yra ilgas ir sudėtingas. Pirmiausia ištyrus vaiką bus sudaromas
reabilitacijos planas, kuriame bus numatomi pagrindiniai gydymo
tikslai.

PROFILAKTIKA

Nėra.