Depresija

APIBRĖŽIMAS

Visi
retkarčiais jaučiasi „ne nuotaikoje” ar liūdni. Bet tos emocijos
paprastai yra neilgos ir praeina po poros dienų. Kai žmogus serga
depresija, ji įninka į kasdienį jo gyvenimą, sukelia skausmą ne tik tam
žmogui, bet juo besirūpinantiems žmonėms. Depresija yra dažna, bet sunki
liga. Dauguma žmonių, išgyvenantys depresiją, neieško pagalbos. Bet
taip pat dauguma, nors ir su sunkiausiais simptomais gali pasijausti
geriau, jei būtų gydomi. Medikamentai, psichoterapijos ir kiti metodai
padeda veiksmingai kovoti žmonėms su depresija.

EPIDEMIOLOGIJA

Depresija
yra laba iki dažna liga ir yra ketvirtoje vietoje kalbant apie negalią
visame pasaulyje. Žmonių tarpe nuo 18 iki 44 metų, depresija gali
sukelti neįgalumą ir ankstyvą mirtį. Depresija, manoma, yra antra
priežastis, sukelianti ir sukelsianti neįgalumą iki 2020 metų. Per visą
gyvenimą, apie 20%  suaugusiųjų patiria nuotraikos sutrikimų ir jiems
prireikia gydymo, o 8% patiria didžiosios depresijos epizodus. Moterys
šios ligos yra paveikiamos dvigubai dažniau nei vyrai. Pacientams, kurių
pirmos eilės giminaičiai sirgo depresija, yra nuo 1,5 iki 3 kartų
didesnė tikimybė susirgti patiems. Pirmasis ligos pasireiškimas būna nuo
12 iki 24 metų (1.4% iki 9.1%), o kituose vėliau nei 65 metų (1.3% iki
1.8%).

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Manoma, jog
depresija yra sąlygota genetinių, biologinių, aplinkos ir psichologinių
veiksnių sąveikos. Depresija yra smegenų veiklos sutrikimas. Seniausiai
pripažįstamos teorijos apie depresiją yra apie neurotransmiterių
(cheminių dalelių, kurios sąveikauja smegenyse) išsibalansavimą
smegenyse. Bet kol kas sunkiai sekasi šią teoriją įrodyti. Magnetinio
rezonanso tyrimo rezultatai rodo, jog sveiko žmogaus ir sergančio
depresija smegenys skiriasi. Skiriasi smegenų dalys, kurios dalyvauja
nuotaikose, miegojime, apetite ir elgsenoje. Tačiau šie atradimai
neparodo depresijos atsiradimo priežasties, taip pat jie negali būti
naudojami depresijos diagnostikai.

Kai kurie depresijų tipai yra
linkę pasikartoti šeimose. Tačiau depresija taip pat gali atsirasti
žmogui, kurio nei vienas giminaitis nėra sirgęs šia liga. Mokslininkai
studijuoja tam tikrus genus, kurie gali įtakoti depresijos atsiradimą.
Manoma, jog depresija atsiranda kaip rezultatas tų genų veiklos ir
aplinkos veiksnių įtakos rezultatas. Pvz., trauma, mylimųjų praradimas
ar santykių sudėtingumas gali iššaukti depresijos epizodus. O kartais
tie epizodai gali pasirodyti ir be jokių išorinių veiksnių įtakos.

Yra išskiriama keletas depresijos formų:

·   
Didžioji depresija – tai kompleksas simptomų, kurie sąveikauja su
žmogaus kasdieniu gyvenimu, galimybėmis dirbti, miegoti, mokytis,
valgyti ir mėgautis paprastais dalykais. Didžioji depresija sąlygoja
negalią normaliai funkcionuoti anksčiau išvardytose situacijose. Gali
pasireikšti per gyvenimą vienas toks epizodas, o gali ir kartotis.

·   
Distimija arba chroninė depresija yra apibūdinama kaip depresija ne su
tokiais ryškiais simptomais, tačiau jie tęsiasi 2 ar daugiau metų.
Žmogus vis tik negali visiškai normaliai funkcionuoti ar jaustis gerai.
Chronine depresija sergantiems žmonėms gali pasireikšti ir didžiosios
depresijos epizodai.

·    Mažoji depresija – tai minėtų simptomų
buvimas iki 2 savaičių. Be gydymo, ši depresija gali išsirutulioti į
didžiąją depresiją.

Kai kurios depresijos kažkiek skiriasi arba
gali išsivystyti dėl skirtingų priežasčių. Tačiau ne visi vienbalsiai
sutaria kaip charakterizuoti ir apibrėžti galimas depresijos formas.
Paprastai išskiriama:

·    Psichozinė depresija – tai sunkia
depresija sergantis žmogus, turintis dar ir tam tikrą psichozės formą,
pvz., nerealūs įsitikinimai, realybės nesuvokimas (deliuzijos), matymas
ar girdėjimas dalykų, kurių nėra (haliucinacijos).

·   
Pogimdyvinė depresija, su kuria susiduria ką tik pagimdžiusios moterys.
Apie 10 – 15 proc. gimdžiusių moterų suserga šia depresija.

·   
Sezoninė depresija, kuri pasireiškia keičiantis metų laikams, pvz., po
rudens atėjus žiemai, vyrauja šaltis, mažai saulės šviesos. Šią
depresiją galima gydyti šviesos terapija, bet beveik pusei sergančiųjų
vien šio gydymo neužtenka. Taip pat būna skiriama antidepresantai ir
psichoterapija.

·    Bipolis sutrikimas, taip pat vadinamas
depresine manija, nėra toks dažnas kaip didžioji ar chroninė depresijos.
Bipolio sutrikimo vienas iš simptomų yra ciklinė nuotaikų kaita – iš
ypatingai gerų emocijų (manija) iki labai blogų (depresija).

KLINIKA

Žmonės,
sergantys depresija nepatiria vienodų simptomų. Sunkumas, dažnis ir
trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento individualiai. Dažniausiai
pasitaikantys simptomai:

·    Nuolatinis liūdesys, nepasitenkinimas ar apatija

·    Pesimizmas, beviltiškumo jausmas

·    Kaltės, bereikšmiškumo pojūčiai

·    Irzlumas, nuovargis

·    Pomėgių praradimas (hobių)

·    Sumažėjusi energija

·    Sunkumas susikaupti, prisiminti detales, padaryti sprendimus

·    Nemiga, ankstyvas pabudimas ryte, sunkumas užmigti

·    Persivalgymas arba apetito praradimas

·    Mintys apie savižudybę, suicido ketinimai

·    Galvos ir kiti skausmai, mėšlungiai, virškinimo sutrikimai, kurių nepalengvina gydymas.

DIAGNOSTIKA

Depresija,
net ir sunkiausiai, gali būti efektyviai gydoma. Kuo anksčiau ji
diagnozuojama, tuo paprasčiau išgydyti. Pirmiausiai gydytojas įvertins
būklę, atmesdamas kitus galimus variantus, kurie sukeltų tuos pačius
simptomus (virusai, skydliaukės sutrikimas). Tada bus atliekamas
psichologinis paciento vertinimas. Gydytojas veikiausiai nusiųs pacientą
pas psichiatrą, kuris išsiaiškins ar šeimoje būta depresijos epizodų ar
kitų psichinių sutrikimų, taip pat surinks pilną simptomų rinkinį. Yra
svarbu, kada simptomai prasidėjo, kaip ilgai jie tęsiasi, kokio sunkumo,
ar anksčiau buvo pasireiškę kažkas panašaus ir kaip tai buvo gydyta.
Psichiatras taip pat pasiteiraus ar vartoja pacientas alkoholį bei
narkotikus, ar buvo mąstyta apie savižudybę.

GYDYMAS

Yra
galybė būdų gydyti depresiją, kiekvienam pacientui yra skiriamas
individualus gydymas. Net jei vienam pacientui, su labai panašiais
simptomais pavyko pagyti, skiriant vienokį gydymą, yra sunku tikėtis,
jog ir kitam pacientui bus veiksmingas toks pats gydymas.

Depresijos
gydymas paprastai susideda iš psichoterapijos ir medikamentų. Gydymas
prasideda iš karto, vos tik gavus galutinę diagnozę. Depresijos gydymas
užima laiko ir reikalauja paciento kantrybės. Medikamentų
(antidepresantų) poveikis bus jaučiamas tik po 6 ar 8 savaičių nuo
gydymo pradžios. Kartais gali tekti išmėginti net keletą rūšių vaistų,
kad surasti visiškai tinkančius. Panašiai gali įvykti ir su
psichoterapija – pirmasis aplankytas terapeutas gali nesuteikti
tinkančios pagalbos. Moderniausioji psichoterapija užtrunka apie 6 -12
mėnesių, lankantis po 50 minučių kartą per savaitę, kol liga visiškai
išgydoma.

PROFILAKTIKA

Yra mokslinių tyrimų apie
depresijos profilaktiką. Keli iš jų rodo, kad paprasta mankšta gali
padėti užkirsti kelią atsirasti pirmam depresijos epizodui. Mankšta taip
pat gali padėti užkirsti kelią depresijos recidyvui ir gali pagerinti
pačios depresijos simptomus.

Jei nerimaujate, jog galite susirgti
depresija, pasitarkite su gydytoju. Reguliarus patikrinimas padeda
diagnozuoti depresiją anksti, o ankstyvas gydymas gali padėti greičiau
pasveikti.

Taip pat galima stengtis užkirsti kelią depresijai
vengiant alkoholio ir narkotikų. Alkoholis ir narkotikai gali sukelti
depresiją. Ir dažnas jų naudojimas yra ženklas, kad žmogus serga
depresija.