DIABETINĖ RETINOPATIJA

APIBRĖŽIMAS

Diabetinė retinopatija – viena
sunkiausių diabetui būdingų akių komplikacijų, kuriai būdingas tinklainės
kraujagyslių pažeidimas.

EPIDEMIOLOGIJA

Diabetinės retinopatijos dažnis
priklauso nuo pacientų amžiaus, cukrinio diabeto (CD) tipo, trukmės, glikemijos
kontrolės lygio, nepriklausomų rizikos veiksnių ir pan. Pacientams, sergantiems
1 tipo CD, per pirmuosius penkerius metus diabetinė retinopatija paprastai
nepasireiškia. 20 proc. pacientų, sergančių 2 tipo CD, jau diagnozės nustatymo
metu randama retinopatijai būdingų pakitimų. Nustatyta, kad dėl diabetinės
retinopatijos apanka 15-20 proc. diabetu sergančių žmonių. Aklumas tarp diabetu
sergančiųjų yra 25 kartus dažnesnis, palyginti su bendrąja populiacija. JAV
atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 16 milijonų amerikiečių serga cukriniu
diabetu, iš kurių pusė net nežino savo būklės. Deja, tik apie pusė, kurie žino,
kad serga cukriniu diabetu,  gauna
tinkamą akių priežiūrą, todėl, diabetinė retinopatija yra pagrindinė priežastis
Amerikoje dėl naujų aklumo atvejų nuo 25 iki 74 metų amžiaus grupėje, o tai yra
8,000 naujų atvejų kiekvienais metais. Maždaug 12% visų naujų atvejų aklumas
Amerikoje dėl diabetinės retinopatijos.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Diabetinė retinopatija sergant
cukriniu diabetu išsivysto dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, o taip
pat ligos atsiradimą lemia ir genetinis polinkis. Yra nemažai rizikos veiksnių
ir būklių, greitinančių diabetinės retinopatijos progresavimą – tai bloga
metabolinė kontrolė, CD trukmė, amžius susergant CD, arterinė hipertenzija,
hiperlipidemija, rūkymas, brendimas, nėštumas. Lėtinė hiperglikemija ir minėti
rizikos veiksniai, sąveikaudami tarpusavyje, sukelia smulkių tinklainės
kraujagyslių sienelių pakitimus: kraujagyslės kiek paburkę (mikroaneurizmas) ir
gali kraujuoti (hemoragija) arba tekėti skystis (eksudacija), tačiau tinklainės
geltonosios dėmės sritis lieka nepaveikta. Tai
vadinama fonine diabetine retinopatija. Kai šie pokyčiai vystosi centrinėje
tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje, ši paburksta – atsiranda
diabetinė makulopatija. Tokiu atveju pablogėja ir regėjimas. Sunkiausia
stadija- proliferacinė diabetinė retinopatija, kuomet dėl medžiagų apykaitos
sutrikimo, mažėja kapiliarų spindis, vietomis jie užsikemša, tinklainėje
vystosi išeminės zonos. Dėl deguonies trūkumo aktyvuojamas faktorius,
skatinantis naujų, nekokybiškų, trapių kraujagyslių atsiradimą. Trūkus šioms
kraujagyslėms į akies vidų išsilieja kraujas, pakitusi tinklainė gali atšokti,
sąlygoti žymų matymo pablogėjimą ar net aklumą. Kartais naujadarės kraujagyslės
uždaro priekinės kameros kampą (per kurį iš akies nuteka intraokulinis
skystis), padidėja akių spaudimas– vystosi neovaskulinė glaukoma.

Genetiniai veiksniai lemia arba
polinkį, arba atsparumą hiperglikemijos sukeliamiems pažeidimams.

KLINIKA

Kuomet pacientui yra lengviausia
foninės diabetinės retinopatijos stadija, regėjimas paprastai nebūna sutrikęs.
Su laiku, jei foninė diabetinė retinopatija paaštrėja, gali būti apimta
geltonosios dėmės sritis (prasideda diabetinė makulopatija). Jei taip
atsitinka, sergančiojo centrinis regėjimas palaipsniui blogės. Gali tapti sunku
iš didesnio atstumo atpažinti žmonių veidus arba įžiūrėti smulkias raides.
Centrinio regėjimo praradimo laipsnis kiekvienam yra skirtingas. Tačiau
regėjimas, leidžiantis ligoniui vaikščioti namie ir lauke (periferinis
regėjimas) išliks. Pasireiškus proliferacinei diabetinei retinopatijai
regėjimas gali tapti neryškus ir dėmėtas, nes kraujavimas užtamsina dalį regos.
Negydant proliferacinės retinopatijos, gali ištikti visiškas regos netekimas.

DIAGNOSTIKA

Diabetinę retinopatiją
diagnozuoja gydytojas oftalmologas. Pacientų, sergančių cukriniu diabetu,
gydytojo oftalmologo apžiūrų dažnis priklauso nuo cukrinio diabeto tipo ir akių
pakitimų pobūdžio. Diagnozavus 1 tipo cukrinį diabetą, oftalmologo konsultacija
rekomenduojama pradedant penktais ligos metais, 2 tipo cukrinio diabeto atveju
– diagnozės nustatymo metu. Nėščiąsias rekomenduojama tirti po 3 nėštumo
mėnesio, o vėliau kas mėnesį arba individualiai. Pageidautina, kad moterys,
sergančios 1 tipo CD, iš anksto planuotų nėštumą ir jau prieš tai, padedamos
gydytojo endokrinologo, pasiektų optimalią glikemijos kontrolę bei išsitirtų,
ar neišsivystė galimos CD komplikacijos.
Konsultacijos metu paprastai gydytojas oftalmologas įvertina, ar yra rizikos
veiksnių, tokių kaip atkakli hiperglikemija, hipertenzija, albuminurija,
paciento amžių ir diabeto trukmę bei akių dugno pokyčius. Aptikus akivaizdžių
tinklainės pakitimų, konsultacijų dažnis priklauso nuo pakitimų pobūdžio.   

GYDYMAS

Dabartiniai diabetinės retinopatijos gydymo metodai:
   1. Gera glikemijos kontrolė.
   2. Gera arterinio kraujospūdžio kontrolė.
   3. Laiku atlikta tinklainės lazerinė koaguliacija. Tačiau yra
svarbu suvokti, jog lazerinis gydymas gali tik išsaugoti jūsų turimą regėjimą,
o ne jį pagerinti. Židininė fotokoaguliacija atliekama esant kliniškai
reikšmingai makulopatijai, panretinalinė (visos tinklainės) fotokoaguliacija
taikoma esant išplitusiems pokyčiams tinklainėje – lazerio spindulys veikia pakenktas
tinklainės vietas, sustabdomas naujadarių kraujagyslių augimas bei apsisaugoma
nuo tolesnio regos blogėjimo.

 4. Vitreoretinalinė chirurgija – tai jau chirurginė
intervencija į akį. Jos metu pašalinamas pakitęs stiklakūnis bei susidarę
fibrozinio audinio plėvės, atliekama tinklainės fotokoaguliacija operacijos
metu.

PROFILAKTIKA

Buvo įrodyta, jog labai gera diabeto kontrolė žymiai
sumažina regėjimui keliančių komplikacijų grėsmę. Taip pat yra svarbu stebėti
ir gydyti aukštą kraujospūdį. Su aukštu kraujospūdžiu galima kovoti pakeitus
gyvenimo būdą ir naudojant vaistus. Nervų pakenkimai, inkstų ar kardiovaskuliarinė
ligos yra labiau tikėtini rūkantiems diabetikams. Rūkymas didina jūsų
kraujospūdį ir pakelia kraujyje esančio cukraus kiekį, tai apsunkina diabeto
kontroliavimą.