DIFTERIJA

APIBRĖŽIMAS

Difterija-
tai labai pavojinga infekcinė liga, kuri pažeidžia kvėpavimo takus, širdies
raumenį ir nervų sistemą.

EPIDEMIOLOGIJA

Šiais
laikais difterija yra reta liga,nes atliekama vaikų ir suaugusiųjų vakcinacija.
Vaikai beveik neserga, kartais pasitaiko suaugusiųjų ligos atvejai. Infekciją
gali perduoti sergantis, sveikstantis žmogus, o taip pat ir difteriją
sukeliančių bakterijų nešiotojas. Sergantis asmuo tik retais atvejaisužkratą
platina ilgiau kaip 4 savaites, o sveiki bakterijų nešiotojai apie dvi savaites
išskiria sukėlėją, kartais šis laikotarpis gali užsitęsti iki 6 mėnesių ir
ilgiau.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligą
sukelia bakterija- Corynebacterium
diphtheriae. Šios bakterijos į organizmą patenka per kvėpavimo takus. Retai
patenka per akių, lytinių organų gleivinę ar pažeistą odą. Bakterijos patekimo
vietoje išskiria labai toksiškas medžiagas, kurios lemia vietinį pažeidimą ir,
patekę į kraują, bendrą organizmo intoksikaciją. Pats sukėlėjas į kraują
nepatenka. Būdingiausias šios ligos požymis yra difterinė plėvelė, susidaranti
bakterijos išskiriamam toksinui ardant audinius. Kadangi toksinas patenka į
kraują, tai jis pažeidžia ir širdies raumenį (sukelia miokarditą- širdies
raumens uždegimą), nervų sistemą, kepenis, kraujagysles.

KLINIKA

Po užsikrėtimo
praėjus 2-10 dienų, pasireiškia žiočių, gerklų ir nosies pažeidimas. Pagal
lokalizaciją klasifikuojamos ligos formos.

Tonzilių, arba
vietinė žiočių, difterija pasireiškia į peršalimą panašiais simptomais- šiek
tiek padidėjusia temperatūra, bendru silpnumu, tonzilių paraudimu ir patinimu,
gerklės skausmu, ypač ryjant maistą. Tonzilės būna padengtos pilkai balkšvomis
apnašomis. Apnašas sunku pašalinti, o jas nubraukus gleivinė kraujuoja.

Toksinė žiočių
difterija nuo tonzilių difterijos skiriasi labai staiga atsiradusiais stipriais
simptomais- aukšta temperatūra (39,5-40°C), didelis silpnumas, galvos, gerklės
skausmas, išreikštas nosiaryklės paraudimas ir patinimas. Šiuo atveju difterinė
plėvė būna tamsesnės spalvos, stora, išplitusi. Jaučiamas specifinis kvapas iš
burnos. Kaklas būna labai ištinęs.

Gerklų
difterijos atveju bendra būklė yra patenkinama, tačiau šiuo atveju apnašos
uždengia balso stygas- balsas užkimęs, kartais visai nebeprakalbama, sunku
kvėpuoti, atsiranda specifinį garsą sukeliantis kosulys (primena šuns lojimą),
skreliuojama. Simptomai ypač išreikšti vaikams (2-3 metų), nes jų kvėpavimo
takai antomiškai siauresni nei suaugusiųjų. Mirštama nuo uždusimo. Labai sunki
būklė išsivysto, kuomet difterinė plėvė išplinta į trachėją ir bronchus.

Nosies difterija
prasideda lėtai, nosis būna užgulusi, iššunta panosė.

DIAGNOSTIKA

Difterija turi
svarbiausią ir būdingiausią simptomą- tai standžios fibrino apnašos, kurios
labai sunkai pašalinamos, pašalinus matomas gleivinės kraujavimas. Diagnozei
patvirtinti ieškoma bakterijų tiriamoje medžiagoje, tiriama medžiaga sėjama į
terpes ir auginamos bakterijų kolonijas, ieškoma antikūnių prieš bakterijas
kraujyje.

GYDYMAS

Sergantys
difterija asmenys guldomi į ligoninę ir izoliuojami nuo kitų ligonių. Esant
sunkiai difterijai (toksinei žiočių formai), asmuo turi gulėti lovoje kol
visiškai pasveiksta. Maistas turi būti skystesnis, neaštrus ir nesūrus.Difterija
yra pavojinga liga, todėl, jei gydytojas įtaria, kad pacientas ja serga,
agresyvus gydymas pradedamas iškart, net nelaukiant diagnozę patvirtinančių
tyrimų rezultatų. Gydymui skiriamas antidifterinis serumas, jis gali būti
leidžiamas į veną arba į raumenis. Prieš suleidžiant antitoksiną, įsitikinama,
kad ligonis nėra jam alergiškas. Alergiškam pacientui iš pradžių skiriamos
nedidelės antitoksino dozės, ir jos po truputį didinamos.Taip pat skiriama
antibiotikų. Ligoniui į veną lašinami tirpalai, jeigu ligos forma labai sunki
skiriama gliukokortikoidų (prednizolono). Sergant gerklų difterija taikomos
garų inhaliacijos su gliukokortikoidais (hidrokortizonu), soda, eukaliptu,
ramunėlėmis.

PROFILAKTIKA

Patalpa,
iš kurios ligonis išvežamas į stacionarą, turi būti dezinfekuojama. Kontaktavę
su sergančiuoju šeimos nariai, bendraklasiai ar darželio grupės vaikai
ištiriami bakteriologiškai ir stebimi 7 dienas. Nustatoma, kada jie paskutinį
kartą buvo skiepyti nuo difterijos. Jei kontaktavusių asmenų negalima stebėti 7
dienas, jiems profilaktiškai paskiriamas penicilinas. Pasveikusieji išrašomi,
jei atliekant tyrimus, 2 kartus iš eilės neišauginamos ligą sukeliančios
bakterijos. Difterijos profilaktika vykdoma pagal skiepijimų kalendorių
difteriniu anatoksinu (specifinių antikūnų susidarymą sukeliančiu nukenksmintu
difterijos toksinu). Nuo 2 mėnesių vaikai paskiepijami kombinuota difterijos,
kokliušo ir stabligės vakcina. Antrą kartą kūdikis paskiepijamas 4 mėnesių, o
trečią- 6 mėnesių. Kartotinai paskiepijama18 mėnesių, 6-7
metų ir 15-16 metų vaikai. Tuomet skiepytis būtina kas 10 metų.