Dilgėlinė

APIBRĖŽIMAS

Dilgėlinė
suvokiama kaip nevienalytė grupė alerginių ligų, kurioms būdingas
vienodas požymis – odos bėrimas pūkšlėmis. Pusei pacientų ūminė
dilgėlinė – bėrimas trunka trumpiau negu 6 savaites, lėtinė – ilgiau
negu 6 savaitės. Dilgėlinės pūkšlės esti kartu su odos gilesnių
sluoksnių patinimu (angioedema arba kvinkės edema).

EPIDEMIOLOGIJA

Nuo 12–23,5 proc. iki 70–80 proc. gyventojų nors kartą per gyvenimą yra pajutę dilgėlinės simptomus (diagnozuota).

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Sergant
dilgėline, pažeidžiama oda – atsiranda uždegiminiai pakitimai, kurie
gali neišnykti net kelis mėnesius. Ūminės dilgėlinės atveju, išsivysčius
angioedemai (tinimui apėmus gilesnius audinius) kaklo, veido srityje,
gali sutrikti kvėpavimas.

Maistas ir medikamentai paprastai
sukelia ūminę (kartais lėtinę) dilgėlinę. Vaikų dilgėlinės svarbiausios
priežastys – riešutai, kiaušiniai, pupos, pienas, vaisiai ir grūdų
produktai; suaugusiųjų – žemės riešutai, vėžiagyviai. Lėtinės dilgėlinės
ir Kvinkės edemos priežastys gali būti maisto priedai: konservantai
(benzoinė rūgštis), dažai, geltonasis tartrazinas. Medikamentinę
dilgėlinę dažniausiai sukelia penicilinas.

• Infekcijos.
  Dilgėlinė gali prasidėti pradinėje virusinio hepatito B fazėje, taip pat
  sergantiesiems tonzilitu, sinusitu, osteomielitu, dantų patologija,
  tulžies pūslės šlapimo takų infekcija, mononukleoze, helmintozėmis
  (trichinelioze, askaridoze), parazitinėmis ligomis (trichomoniaze,
  maliarija), grybelinėmis ligomis (rubrofitija, epidermofitija,
  kandidamikoze).
• Fiziniai veiksniai. Dilgėlinę gali išprovokuoti
  šaltis, karštis, saulės spinduliai. Saulės šviesos dilgėlinė
  pasireiškia per kelias min. tik apšvitintoje vietoje. Galimi ir
  sisteminiai pažeidimai (švokščiantis kvėpavimas, šokas). Odos pažeidimai
  praeina per 4 val. Taip pat ją gali sukelti stomatologų vartojamos
  medžiagos, gimdos spiralės, protezai naudojami chirurgijoje.
• Kvinkės edema ir dilgėlinė gali pasireikšti ir sergantiesiems
  sisteminėmis ligomis (piktybiniais navikais ir kolagenozėmis) Dilgėlinė
  pasitaiko kartu su storosios žarnos, plaučių, pieno liaukų vėžiu. Po
  operacijos ji išnyksta. Šią ligą taip pat gali išprovokuoti
  reumatoidinis artritas, SRV, Sjogreno sindromas.
• Grybeliai ir kiti parazitaizitai: Tinea, mielių grybelis, Candida, niežai, helmintai, pirmuonys.
• Endokrininė patologija: skydliaukės ligos, mėnesinės, hormonų pokyčiai. 

KLINIKA

Dilgėlinei
būdingas bėrimo elementas. Tai įvairių dydžių raudonos, kiek pakilusios
virš odos paviršiaus ir apjuostos eritemos, niežtinčios, toje vietoje
pranykstančios per 1–24 val. ir atsirandančios kitoje. Pūkšlės,
trunkančios mažiau nei 1 valandą, būdingos fizinei dilgėlinei. Bėrimas
spaudimo vietoje atsiranda praėjus 3–6 val. ir trunka visą parą, ypač
padų ir delnų srityse.

Atsiradę patinimai (angioedema) – tai odos
gilesnių sluoksnių paburkimas, kartais skausmingas, dažniausiai
neniežtintis, praeinantis lėčiau nei pūkšlės ir galintis išlikti toje
pačioje vietoje iki 72 val. Kartais gali paburkti ir gleivinės. Taip pat
kartais gali pasireikšti vien angioedema, o pūkšlių nebūti.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
ligą diagnozuoja apklausęs ligonį (išsiaiškinęs galimą alergeno įtaką
bėrimo atsiradimui), apžiūrėjęs odos pažeidimą. Jei dilgėlinė ne
alerginės kilmės, skiriami papildomi tyrimai gretutinėms ligoms
nustatyti – ištirti kraują, šlapimą, nustatyti, ar nėra helmintų.

GYDYMAS

Kompleksinis, susidedantis iš 2 pagrindinių dalių:

1. Stimuliuojančių veiksnių vengimas ar šalinimas.

2. Farmakoterapija:

                      • Putliųjų ląstelių degranuliacijos stabdymas;

                      • Simptomų, atsiradusių dėl atsipalaidavusių iš putliųjų ląstelių mediatorių poveikio, slopinimas.

Svarbu
šalinti židininę infekciją ir gydyti gretutines ligas. Ūminei
dilgėlinei gyd. efektyvūs ir antihistamininiai vaistai, adrenalinas, o
nuo lėt. dilgėlinės jie visai nepadeda. Lėtinės dilgėlinės atveju reikia
nustatyti ligą skatinančius veiksnius (židininę infekciją, helmintozes,
skrandžio ir žarnyno ligas), gydyti vidurių užkietėjimą. Dilgėlinę,
kurią sukelia maistas, reikia gydyti iškrovos ir
hiposensibilizuojančiomis dietomis. Išorinis gydymas neveiksmingas.
Niežėjimą malšina 1-2% mentolio spiritinis tirpalas.

PROFILAKTIKA

Vengti alergizuojančių produktų, sąlygų, turėti su savimi antihistamininių vaistų.