Emfizema

APIBRĖŽIMAS

Emfizema
(sen. gr. emphysema ‘išsipūtimas’) – oro arba dujų susikaupimas
audiniuose arba organuose. Dažniausiai pasitaiko plaučių emfizema. Jai
būdinga tai, kad nuolat didėja oro pripildomas plotas. Kartais po
krūtinės ląstos traumos, pažeidus stemplę, plyšus krūtinplėvei ir
patekus orui į plaučių vartus atsiranda tarpuplaučio emfizema. Tada oras
spaudžia svarbiausias kraujagysles, širdį ir gali sukelti asfiksiją,
širdies veiklos nepakankamumą.

EPIDEMIOLOGIJA

Tai
viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų. Ja serga apie 200 iš 100
000 gyventojų. Dažniau serga vyrai. Ligą sąlygoja šie veiksniai:
rūkymas, aplinkos užterštumas, dažnos virusinės infekcijos, imuniteto
sutrikimai, nutukimas, alkoholizmas ir pan. Dažniausiai yra keli
veiksniai, skatinantys prasidėti LOPL.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligą
dažniausiai sukelia kvėpavimas žalingomis medžiagomis, pavyzdžiui,
cigarečių dūmais. Esant įprastai ligos eigai, šie maišeliai kvėpavimo
takų galuose tampa neelastingi. Todėl ligoniui iškvepiant orą, nedidelis
jo kiekis vis tiek lieka šiuose maišeliuose. Sudėtingais atvejais
alveolės ženkliai padidėja, suardomos jų sienelės, pakenkiamos ir aplink
esančios kraujagyslės. Todėl pablogėja dujų apykaita-deguonies
pasisavinimas ir angliarūgšties pašalinimas. Pablogėja plaučių funkcija,
atsiranda ir didėja dusulys, pasunkėja ir širdies darbas.

Difuzinė chroninė emfizema – sukelia mirtiną kvėpavimo ir širdies nepakankamumą. Skiriama:
                      a) Bronchiolinė (centrolobulinė) emfizema –
negrįžtamai išsiplėtę respiracinės bronchiolės. Daug oro susikaupia
bronchiolėse. Būdingi chroninio bronchiolito simptomai, ryški chroninė
hipoksija. Prasideda plautinė hipertenzija ir dešinios širdies
nepakankamumas.
                      b)Alveolinė – išsiplėčia
alveoliniai latakėliai bei alveolės, o vėliau ir bronchiolės. Ji nėra
tokia pavojinga kaip bronchiolinė emfizema.

Intersticinė
emfizema – oras, pažeidus plaučių struktūras, patenka į intersticinį
audinį ir juo plinta: stipriai kosint, sužalojus plaučius.

Poodžio
emfizema esti, kai oras iš kvėpavimo takų ar stemplės plinta kaklo ir
veido poodinėje ląstelienoje. Paspaudus išsipūtusios odos vietą, girdėti
būdingas traškėjimas. Suspaudus trachėją, stambias kraujagysles,
pradedama dusti. Kai į negyvus galūnių, dubens, juosmens, sėdynės
audinius patenka anaerobinė infekcija, audiniuose pradeda rinktis dujų –
atsiranda dujinė gangrena.

KLINIKA

Susirgimo
atveju krūtinės ląsta tarsi užsifiksuoja įkvėpimo stadijoje,
palaipsniui įgaudama statinės formą. Krūtinės ląstos ir diafragmos
paslankumas mažėja, tarpšonkauliniai plyšiai padidėja. Pacientas dūsta,
atsiranda kosulys, lūpų, skruostų bei plaštakų cianozė, tuo tarpu
iškvėpimo jėga tiek susilpnėja, jog ligonis negali netgi užpūsti žvakės
ar degtuko. Plaučių emfizema dažnai esti chroniško bronchito,
pneumosklerozės ar bronchinės astmos pasekmė, ir paūmėja šaltuoju metų
laiku.

Būna chroninė hipoksemija, sukelianti plaučių kraujagyslių
spazmus, plautinę hipertenziją ir dešinios širdies nepakankamumą.
Mirštama dėl kvėpavimo nepakankamumo arba dėl dešinios širdies
nepakankamumo.

DIAGNOSTIKA

Liga įtariama
apžiūros bei apklausos metu. Auskultuojant ligonio plaučius girdimi
sausi įvairaus tembro karkalai. O širdies tonai – susilpnėję dėl
padidėjusio palučių oringumo. Rentgenologiškai galima matyti plaučių
fibrozę, padidėjusį oringumą (emfizemą), plautinę hipertenziją,
dešiniosios širdies pusės išsiplėtimą (galimas tik vienas ar keli iš šių
požymių). Beje, ligos pradžioje rentgeno nuotraukoje pakitimų nėra.
Paūmėjimo metu galimi plaučių uždegimo požymiai. Kvėpavimo funkcijos
mėginiai – spirometrija – rodo beveik negrįžtamą obstrukcinio tipo
kvėpavimo sutrikimą.

GYDYMAS

Pacientui
skiriamas teofedrinas, efedrinas, atsikosėjimą lengvinantys medikamentai
(ligos kontraindikacija – rūkymas), paūmėjus chroniškai pneumonijos
formai ar bronchitui – gydoma antibiotikais, sulfanilamidais.

Kompleksiniame plaučių emfizemos gydyme taikomas masažas, kuris ypač
efektyvus pradinėse ligos stadijose. Susirgimo pradžioje atliekamas
bendras masažas (lengvu ar vidutiniu intensyvumu), skiriant ypatingą
dėmesį krūtinės ląstos bei pilvo preso masažavimui. Procedūros metu
taikomi visi masažo veiksmai, rankų spaudimo jėga nedidelė.

PROFILAKTIKA

Profilaktiškai priskirtinas savalaikis ir tikslingas gydymas susirgimų, nuo kurių priklauso plaučių emfizemos atsiradimas.