Erkinis encefalitas

ERKINIS
ENCEFALITAS

APIBRĖŽIMAS

Erkinis
encefalitas(sutrumpintai EE) – tai erkinio encefalito viruso sukeltasgalvos ir
nugaros smegenų ir jų dangalų uždegimas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Daugiausia
serga vyresnio amžiaus žmonės (40-60 metų). Vaikai iki 7 metų erkiniu
encefalitu neserga. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu yra
rugpjūčio-spalio mėnesiais. Erkinio encefalito sukėlėją platina erkės. Vidurio
Europoje epidemiologiniu požiūriu svarbiausios erkės yra Ixodes ricinus, Ixodes
persulcatus. Jos platina ekinį encefalitą ir Laimo boreliozę. Europoje kasmet
oficialiai užregistruojama 10-12 tūkst. EE atvejų.Realūs skaičiai tūrėtų siekti
40-50 tūkst.Europoje nuo EE miršta 4 proc. užsikrėtusiųjų, 8 proc. sirgusiųjų
lieka neįgalūs, 30 proc. dėl liekamųjų reiškinių (parezė,psichikos,kvėpavimo
sutrikimai ir kt.) pablogėja gyvenimo kokybė.Pasaulyje yra apie 800 erkių
rūšių,o 8 rūšys yra įvairių ligų sukelėjų pernešėjai. Per pastarąjį dešimtmetį
labai padaugėjo susirgusių šia liga.Lietuva yra EE endeminėje zonoje,o tai
reiškia,kad mūsų miškuose (ypač Kauno, Šiaulių kraštuose) daug erkių,užkrėstų
EE virusu. Erkė-hematofaginis ektoparazitas,todėl išgyvena tik siurbdama kraują
iš stuburinių.Erkė ne vabzdys,o nariuotakojis,priklausantis tai pačiai šeimai
kaip voragyviai,mažosios erkutės,skorpionai.I.ricinus maitinasi apie 300
skirtingų gyvūnų krauju. I.persulcatus-240 skirtingų rūšių gyvūnų krauju..
Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį,vos žemės temperatūra pasiekia 5-7
laipsnius.Kovas-spalis erkių sezoniško aktyvumo pikas.Paros metu-aktyvumo pikas
ryte ir vakare,minimumas apie vidurdienį. Erkės gyvena vidutiniškai 3
metus,pereidamos šias vystymosi stadijas:lerva- nimfa-suaugusi erkė.Kiekvienoje
vystymosi stadijoje jai būtina maitintis krauju.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Erkinio
encefalito virusą erkės perduoda ir pačios užsikrečia siurbdamos kraują. Kai
virusai patenka į infekuotų erkių čiulpimo aparatą, tokios erkės, tiek patelės,
tiek patinai, gali infekuoti įvairius gyvūnus ir žmones. Prieš pradėdama
siurbti kraują, erkė suvilgo aukos žaizdą savo seilėmis, kuriose yra
nuskausminančių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Todėl žmogus iškart
nepastebi erkės įkandimo, nes jis neskausmingas. Be to, lervos ar nimfos
vystymosi stadijoje įsisiurbusią erkę sunku aptikti dėl labai mažo jos dydžio.Kitas
viruso plitimo kelias- nepasterizuoto pieno, ypač ožkų pieno, vartojimas. Erkės
įsisega besiganantiems gyvūnams, užkrečia juos, o virusai iš kraujolengvai patenka į pieną.

Patekę
į žmogaus organizmą virusai iš pradžių dauginasi patekimo vietoje, vėliau
patenka į limfmazgius ir kraujotaką. Virusai dauginasi įvairiuose organuose, iš
ten taip pat pasklinda po visą organizmą, pažeidžia centrinę nervų sistemą. Jei
organizmas įveikia sukėlėją ir infekcinis procesas pasibaigia, nuo 6 iki 46%
persirgusiųjų lieka ilgalaikiai neurologiniai liekamieji reiškiniai.

 

KLINIKA

Erkiniam
encefalitui įkandimo vietos paraudimas nebūdingas. Ligos eiga 80 proc. atvejų
yra dvibangė. Praėjus 7-14 dienų po infekuotos erkės įkandimopirmiausia
pajuntami gripą primenantys požymiai: 
karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų skausmas, šleikštulys,
vėmimas. Tai trunka 3-5 dienas. Vėliau seka “tariamo pasveikimo” periodas be
nusiskundimų, kuris trunka 5-7 dienas. Tačiau 20-30 proc. užkrėstų asmenų,
praėjus 2-4 savaitėms nuo užsikrėtimo, išsivysto antroji ligos stadija:-
stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo,
traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių, tremoro. Šios stadijos metu
virusas patenka į smegenų dangalus, sukeldamas meningitą, kartais pasiekia ir
galvos smegenis (encefalitas), nugaros smegenis (mielitas). Meningitas
diagnozuojamas 43-55% ligonių, meningoencefalitas — 40-50%, o
meningoencefalomielitas arba radikulitas — 10-15%. Ypač pavojingas sveikatai
nugaros smegenų pažeidimas (mielitas), kai jau antrą-trečią karščiavimo dieną
galimi kaklo ir pečių lanko raumenų vangūs paralyžiai. Ligonis negali pakelti rankos,
nenulaiko galvos, ji svyra į priekį ar į užpakalį – stiprūs galvos skausmai,
lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros
sutrikimo, paralyžių, tremoro. Trečdaliui lieka sunkūs liekamieji
reiškiniai:paralyžiai, parezės, raumenų atrofija, koordianacijos sutrikimai,
psichikos sutrikimai.

DIAGNOSTIKA

EE įtariamas
remiantis klinikiniais simptomais, dvibange ligos eiga. Įtarimą padidina
informaciją apie erkės įsisegimą prieš 1-2 savaites tačiau tik apie 50 proc.
žmonių randa ant savo kūno erkes,kitų 50 proc.- žmonės nepastebi ir nežino kad
erkė buvo įsisiurbusi. Diagnozė patvirtinama serologiniais tyrimais.
Antikūnaiprieš EE virusą, kurie nustatinėjami serologinio tyrimo metu ir
patvirtina diagnozę,  atsiranda tik
praėjus 2 savaitėms po erkės įsisiurbimo.

 

GYDYMAS

Etiotropinio
gydymo sergant EE nėra,visi žinomi antivirusiniai vaistai EE viruso neveikia.
Gydymas simptominis:gydomi traukuliai,mažinama smegenų edema ir
spaudimas-šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais.Skiriami
raminamieji,analgetikai (ibuprofenas, diklofenakas),priešuždegiminiai
preparatai. Sutrikus kvėpavimui,prijungiamas dirbtino
kvėpavimo aparatas,sutrikus ryjimui-ligonis maitinamas per zondą.Praėjus ūmiam
periodui taikomos reabilitacinės priemonės paralyžiams gydyti.

 

PROFILAKTIKA

Vienintelė
efektyvi apsisaugojimo nuo šios sunkios ligos priemonė yra skiepai. Nuo erkinio
encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidinto
pavojaus susirgti teritorijai.  Vakcina
sudaryta iš “negyvų” viruso komponentų (antigenų), pasižyminčių imunogeniniu
aktyvumu ir stimuliuojančiu žmogaus organizmo apsauginių antikūnų gamybą.
Vakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Skiepijama trimis vakcinos dozėmis.
Antroji dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėnesiams nuo pirmo skiepijimo. Trečioji
dozė suleidžiama praėjus 9-12 mėnesių po antrosios dozės. Po 3 vakcinos dozių
patikimas imunitetas susidaro 98% paskiepytų asmenų. Paskui būtina
revakcinacija sustiprinančia vakcinos doze — pirma injekcija po trijų metų,
vėliau — kas penkeri metai, tačiau asmenims vyresniems nei 60 metų
revakcinacija rekomenduotina kas treji metai. Skiepytis nuo šios ligos galima
visais metų laikais. Šaltuoju metų laikotarpiu taikoma vadinamoji įprastinė
skiepijimo schema, šiltuoju, t. y. jau prasidėjus erkių aktyvumui, –
pagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Jei erkė įkando po
skiepijimo nepraėjus dviem savaitėms, apsauga nuo erkinio encefalito
neužtikrinama. Nėra griežto apibrėžto jauniausio amžiaus, nuo kada galima
pradėti skiepyti vaikus, tačiau pirmais gyvenimo metais skiepijama tik esant
pagrįstam būtinumui. Paprastai vakcina toleruojama gerai, povakcininiai
reiškiniai reti ir nesunkūs: nežymiai pakyla temperatūra, kartais vakcinos
suleidimo vietoje šiek tiek parausta ar patinsta oda. Šie reiškiniai išnyksta
per vieną dieną. Dažniausiai šalutinių reiškinių atsiranda po pirmosios
vakcinos dozės suleidimo, skiepijant antrą, trečią kartą ir sustiprinančias
dozes jų nebepasireiškia.

Taip
pat svarbu  saugotis, kad neįsisiurbtų
erkė. Rekomenduojama eiti  pasivaikščioti
miškingose, aukšta žole ir krūmais apaugusiose vietovėse apsivilkus ilgas
kelnes užrištais galais, rankogalius reikėtų susisegti, kad erkės pro jas nepralįstų,
patariama  avėti guminius batus. Taip pat
reikėtų vilkėti  šviesesnius drabužius,
kad lengviau erkę pastebėtume. Cheminiai repelentai gali būti naudojami jais
impregnuojant ar purškiant ant rūbų. N- diethyl- toulamidas (DEET), naudojamas
uodų repelentuose, yra efektyvus vengiant erkių prikibimo prie rūbų. Rutiniška
kūno ir rūbų apžiūra lankantis erkių paplitimo vietovėse ar iš karto po to gali
sumažinti erkių įsisiurbimo galimybę.

Aptikus
erkę, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Geriausia, jei tai pavyksta padaryti
vienu judesiu. Traukiant negalima spausti erkės pilvelio, jos sukioti, tepti
aliejumi ar kremu. Žaizdelę reikia nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti.
Ištraukus įsisiurbusią erkę, reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne trumpiau
kaip keturias savaites. Jeigu erkės įkandimo vieta parausta, pablogėja
savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu
žinoti, jog net jei persirgote Laimo liga, galite ja susirgti vėl. Dėl vakcinos
veiksmingumo ir saugumo abejojama.