GASTRITAI

APIBRĖŽIMAS

Gastritas
yra skrandžio gleivinės uždegiminis atsakas į pažeidimą, kuris gali būti ūminis
ar lėtinis.

EPIDEMIOLOGIJA

Gastritas
yra pati dažniausia virškinimo sistemos liga, dažniau yra nustatoma ūminio
gastrito diagnozė.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Gastrito
dažniausia priežastis yra H.pylori infekcija. H.pylori infekciją sukelia
spiralinė bakterija, įsikūrusi skrandžio gleivinės sluoksnyje. Manoma, kad šia
bakterija užsikrėtę net 80 procentų pasaulio gyventojų. Kitas etiologinis veiksnys
yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gliukokortikoidų, citostatikų,
aspirino  vartojimas. Ūmų gastritą taip
pat gali sukelti apsinuodijimas alkoholiu, maistu; rūgščių ir šarmų patekimas į
skrandį; stresas šoko, operacijos, nudegimo atveju; spindulinis gydymas.
Lėtiniam gastritui įtakos turi mityba (valgymo ritmas, maisto pobūdis).

Veikiant
minėtiems veiksniams pažeidžiamas apsauginis skrandžio barjeras, pasireiškia
žalojantis poveikis ir to pasekmė- ūmus uždegimas, kuomet skrandžio gleivinė
infiltruojama uždegiminėmis ląstelėmis (granuliocitais), gleivinė prisipildo
kraujo, paburksta, parausta, paviršiuje atsiranda defektų (ūmaus gastrito
atveju) arba lėtai progresuojantis procesas- tuomet gleivinės pokyčiai nėra
tokie ryškūs, padaugėja gleivių, gleivinę infiltuoja  uždegiminės ląstelės, vadinamos limfocitais
(lėtinio gastrito atveju).

KLINIKA

Ūmus gastritas
pasireiškia greitai, praėjus 2-3 valandoms po žalojančio faktoriaus poveikio.
Sergančiam išnyksta apetitas, jis vemia, o išsivėmus – palengvėja. Galima vemti
šviežiu krauju ar kavos tirščių išvaizdos turiniu.  Burnoje jaučiamas blogas skonis, iš burnos
sklinda nemalonus kvapas. Ligonis skundžiasi skausmu epigastriume, kartais gali
šiek tiek padidėti temperatūra. Sergantysis atrodo išblyškęs, jo liežuvis
apsivėlęs balkšvomis apnašomis. Simptomai praeina greitai, per 1-3 dienas, jei
tik nustoja veikti ligą sukėlęs veiksnys.

Lėtinis
gastritas neturi būdingų simptomų ir dažnai yra besimptomis. Ligoniai gali
skųstis nevirškinimo jausmu, pilnumo jausmu po valgio, apetito nebuvimu.
Pasireiškia atpylimai karčiu ar rūgščiu turiniu.

DIAGNOSTIKA

Ūminio gastrito
diagnostikoje svarbi detali ligos anamnezė tam,kad būtų nustatytas žalojantis
faktorius. Taip pat svarbus simptomas- skausmingumas epigastriume. Diagnozė
patvirtinama fibrogastroduodenoskopiniu (FGDS) tyrimu- endoskopuotojas mato
gleivinės paburkimą, kraujosrūvas, erozijas ar opeles. Tačiau tyrimas paprastai
daromas tik kuomet gastritas yra užsitesęs daugiau nei 3-4 dienas.

Lėtinio gastrito
klinika nėra išreikšta, todėl diagnostika remiasi FGDS tyrimu ir histologija.
FGDS tyrimo metu matomi pokyčiai nėra specifiški, todėl galutiniam
patvirtinimui reikalingas histologinis skrandžio gleivinės audinio ištyrimas.
Įtariant lėtinį gastritą taip pat atliekama H.pylori infekcijos diagnostika.

GYDYMAS

Ūmus gastritas
yra skubiai gydomas išplaunant skrandį, kuomet siekiama pašalinti iš
virškinamojo trakto kenksmingas medžiagas. Skiriama griežta dieta – ligoniui
visai neduodama valgyti arba leidžiama valgyti šiek tiek skysto maisto. Svarbu
pakankamas skysčių kiekis, kuris padeda apsivalyti virškinamajam traktui ir
atstato netektų skysčių kiekį vemiant. Adsorbentai (aktyvinta anglis) suriša
toksiškas medžiagas. Tam tikrais atvejais galima skirti ir skrandžio sekreciją
mažinančius medikamentus- protonų siurblio inhibitorius (omeprazolį,
lanzoprazolį) arba histamino receptorių antagonistus (ranitidiną, famotidiną).

Lėtiniam gastritui
taikomas gydymas slopinant ligos simptomus- druskos rūgštį neutralizuojantis
medikamentas- antacida; druskos rūgšties sekreciją mažinantys- protonų siurblio
inhibitoriai (omeprazolis, lanzoprazolis) arba histamino receptorių
antagonistai (ranitidinas, famotidinas);prokinetikai- metoklopramidas,
domperidonas; gleivinę padengiantys- sukralfatai; vit B12;tulžies
rūgštis surišantys vaistai (cholestiraminas). Lėtinio gastrito atveju svarbu,
kad sergantysis laikytųsi sveikos, visavertės mitybos rekomendacijų, vengtų
indvidualiai netoleruojamų produktų. Skiriami antibiotikai išnaikinti H.pylori infekciją.

PROFILAKTIKA

Norint išvengti
virškinamojo trakto ligų patariama:

•Atidžiai
rinkitės maisto produktus, venkite neaiškios galiojimo trukmės, aštraus ,
riebaus maisto.

• Gerai
sukramtykite maistą. Kiekvieną kąsnį reikia kramtyti 20-30 kartų.

• Valgykite
dažniau ir mažiau. Gausiai pavalgius, virškinimo sistema perkraunama, todėl
stenkitės daug nepersivalgyti vienu kartu.

• Maistas turi
žadinti apetitą. Pakilus apetitui, išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, todėl
pagerėja virškinimas.

• Nevalgykite
vėlai vakare. Stenkitės nuo 8 valandos vakaro nevalgyti.

• Valgydami
neužgerkite maisto. Numalšinkite troškulį tarp valgymų, o valgydami išgerkite
ne daugiau nei mažą stiklinę.

• Nevartokite be
recepto parduodamų vaistų savo nuožiūra – visada pasitarkite su gydytoju.
Pavyzdžiui, rūgštingumą mažinantys vaistai gali dar labiau pabloginti
virškinimą.

• Nevalgykite
dirbdami. Valgykite ramiai, venkite įtampos. Valgydami neskaitykite ir
nežiūrėkite televizoriaus.

• Neskubėkite.
Valgykite tokiu metu, kai galite neskubėdami gardžiuotis maistu ir po to keletą
minučių atsipūsti.

•Nevartokite
alkoholio, nes net nedidelės alkoholio dozės gali sukelti gastrito paūmėjimą

•Rūkymas, esant
gastritui dar pavojingesnis, nei alkoholis. Jei nemesite rūkyti, išgydyti
chronišką gastritą, praktiškai neįmanoma.