GASTROENTERITAS

APIBRĖŽIMAS

Gastroenteritas – tai būklė, kuri pasireiškia skrandžio ir žarnyno dirginimu ir uždegimo simptomais.

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje
kasmet dėl viduriavimo miršta 3 – 5 milijonai įvairaus amžiaus žmonių.
Dažniau serga kūdikiai ir vaikai – jiems gastroenetitas pavojingesnis
nei suaugusiems žmonėms, nes vaikams greičiau pasireiškia dehidratacijos
požymiai (skysčių trūkumas organizme). Dažniausia gastroenterito
priežastis yra rotavirusas. Kūdikiai gali būti vakcinuojami nuo
rotaviruso, todėl sergamumą šia liga įmanoma sumažinti.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Gastroenteritą
gali sukelti daug veiksnių, tačiau dažniausia priežastis yra virusinė
ar bakterinė infekcija. Virusai ir bakterijos gali plisti per užterštą
maistą ar vandenį, infekciją gali perduoti sergantis asmuo sveikam
žmogui, infekcija plinta ir dėl netinkamo rankų plovimo po
pasituštinimo, taip pat nesilaikant higienos taisyklių, kuomet kūdikiui
keičiami vystyklai.

Dažniausiai gastroenteritą suaugusiems sukelia
norovirusai, kūdikiams ir mažiems vaikams – rotavirusai, kiti virusai
(adenovirusai, parvovirusai, astrovirusai) taip pat gali sukelti
virškinamojo trakto infekciją. Virusinėmis infekcijomis dažniausiai
sergama šaltuoju metų laiku.

Dažniausia bakterinio gastrito
priežastis yra apsinuodijimai maistu. Bakteriniai sukėlėjai – tai
Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Salmonella, Shigella,
Campylobacter, Clostridium difficile ir kt.

Gastroenteritą rečiau
sukelia parazitai, vaistai (aspirinas, nesteroidiniai priešuždegiminiai
vaistai, antibiotikai), netoleruojami maisto produktai (laktozė piene ir
pieno produktuose).

Išvardinti veiksniai dirgina virškinamąjį
traktą, sukelia uždegimą ir todėl, sutrikus skrandžio ir žarnyno
funkcijai, pasireiškia gastroenterito klinika- pykinimas ir vėmimas.

KLINIKA

Laikas
nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo gali būti įvairus ir
priklauso nuo sukėlėjo- gali svyruoti nuo vienos dienos iki kelių
savaičių, bet dažniausiai pasireiškia po 1-3 dienų. Ligoniui pasreiškia
viduriavimas, išmatose gali būti kraujo ir gleivių arba išmatos gali
būti vandeningos, riebios ar putotos. Ligonis skundžiasi pykinimu ir
vėmimu, pivo spazmais, skausmu, vidurių pūtimu. Segant gastroenteritu
pasireiškia karščiavimas iki 37,7ºC.

Dauguma žmonių pasveiksta per 10 dienų, tačiau sunki infekcija gali trukti ir ilgesnį laiką.

Gastrenteritas
gali komplikuotis kūdikiams ir vaikams, taip pat suaugusiems virš 65
metų amžiaus, imunosupresuotims asmenims, ligoniams sergantiems
gastroenteritu ilgą laiką. Gastroenterito pasekmė gali būti
dehidratacija, mitybos sutrikimas, digliosios žarnos sindromo
atsiradimas.

DIAGNOSTIKA

Gastroenterito
diagnozę nustatyti nėra sudėtinga remiantis ligos istorija, paciento
apžūra, būdigais simptomais (vėmimas, viduriavimas). Sudėtingiau
nustatyti gastroenteritą sukėlusią priežastį: ją išsiaiškinti gali
padėti informacija apie paciento kelionę, kontaktą su nuodingomis
medžiagomis ar kitais dirgikliais, artimųjų sveikatos būklę, vartotus
maisto produktus, jų paruošimą ir laikymą, vartojamus vaistus.
Išsiaiškinti ligą sukėlusią priežastį padeda įvairūs laboratoriniai
tyrimai – bendras kraujo tyrimas, išmatų tyrimas, kepenų ir inkstų
veiklos vertinimas.

GYDYMAS

Gastroenterito
pagrindiniai gydymo principai yra rehidratacija (netekto skysčio kiekio
atstatymas), hidratacija (pakankamas skysčių kiekio palaikymas). Turi
būti geriami dideli kiekiai skysčio, patariama gerti vandenį, dažnai ir
nedideliais kiekiais. Galima gerti rehidratuojantį tirpalą, kuomet
dehidratacija didelio laipsnio. Rehidratacinis tirpalas parduodamas
vaistinėse – tai milteliai, ištirpinami vandenyje. Tirpalas palaiko
vandens ir elektrolitų balansą organizme.Taip pat svarbu maitintis daug
angliavandenių turinčiu maistu. Patariama kurį laiką vengti pieno ir jo
produktų. Virusinės ligos atveju antibiotikai neskiriami, tačiau
bakterinė infekcija gydoma antibiotikais.

Bet kokios kilmės
gastroenteritui taikomas simptominis gydymas – vaistai, mažinantys
temperatūrą (antipiretikai); slopinantys  pykinimą ir vėmimą
(metoklopramidas, ondansetronas, prochlorperazinas); mažinantys
viduriavimą (loperamidas).

PROFILAKTIKA

Svarbiausio profilaktikos priemonės:

1.   Skiepai nuo rotavirusinės infekcijoms kūdikiams;

2.   Laikytis ameninės higienos (plauti rankas);

3.   Valgyti tinkamai paruoštą ir saugomą maistą.