GELTA

APIBRĖŽIMAS

Tai
odos ir gleivinių pageltimas, kuomet kraujyje padidėja pigmento bilirubino
kiekis. Bilirubino norma kraujyje yra iki 21 mikromolių litre kraujo. Kai
koncentracija du kartus viršija normą, pasireiškia odos ir gleivinių gelta.
Gelta dažniausiai siejama su kepenų pažeidimu, tačiau ji atsiranda ir esant
kitoms ligoms.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Gelta
klasifikuojama:

1. Prehepatinė
gelta – bilirubino kiekis padidėja, nes vyksta eritrocitų hemolizė ir
bilirubinas, atsipalaidavęs iš kraujo ląstelių, patenka į kraują. Eritrocitų
hemolizę gali sukelti vitamino B12, geležies, folinės rūgšties trūkumas,
medikamentai (antibiotikai, prieštuberkulioziniai, priešmaliariniai vaistai),
infekcija (maliarija), toksinai (gyvačių nuodai, bakterijų toksinai),
dirbtiniai širdies vožtuvai, kraujo perpylimai, traumos, plaučių infarktas,
inkstų funkcijos nepakankamumas.

2.
Hepatinė
gelta – sutrikusi bilirubino apykaita kepenų ląstelėse (hepatocituose) dėl
virusų, vaistų, toksinų poveikio, alkoholio vartojimo, autoimuninių ligų.

3. Pohepatinė
gelta – bilirubino padaugėja dėl tulžies latakų obstrukcijos, kurį sukelia
tulžies pūslės akmenligė, pooperaciniai tulžies pūslės susiaurėjimai, augliai,
latakų uždegimai.

Gelta
gali būti klasifikuojama ir pagal tai, kokio bilirubino padidėja – laisvo
(netiesioginio) bilirubino ar sujungto su gliukurino rūgštimi (tiesioginio)
bilirubino. Kartais padidėja tiek tiesioginis, tiek netiesioginis bilirubimas.

KLINIKA

Pirmiausia
pagelsta akių skleros, po liežuviu, vėliau ligai progresuojant pasireiškia ir
odos gelta. Sergant gelta pakinta šlapimo ir išmatų spalva. Pokyčiai priklauso
nuo geltos rūšies:

Prehepatinės
geltos atveju šlapimas būna šviesus, o išmatos tamsios.

Hepatine gelta
sergančio asmens šlapimas tamsus, o išmatos šviesesnės – molio spalvos.

Pohepatinės
geltos atveju, šlapimas šviesus, išmatos – baltos.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
diagnozuodamas geltą remiasi ligos istorija, kuri gali atskleisti ligos
priežastis. Apžiūrint pacientą reikia įsitikinti, ar gelta tikra, nes kartais
didelis vitamino A kiekis gali suteikti odai gelsvą spalvą. Atliekamas kraujo
tyrimas (nustatoma ar nėra anemijos, tiriama, kuris bilirubinas – tiesioginis
ar netiesioginis- yra padidėjęs, vertinama kepenų funkcija pagal fermentų,
baltymų kiekį, kraujo krešėjimo rodiklius). Vidaus organai įvertinami atliekant
ultragarsinį tyrimą. Taip pat taikoma endoskopinė retrogradinė
cholecistopankreatografija, kompiuterinė tomografija. Diagnostikos tikslas yra
išsiaiškinti priežastį, sukėlusią geltą.

GYDYMAS

Gydymas
parenkamas atsižvelgiant į priežastį. Jei gelta yra sukeltos anemijos, gali
tekti padidinti geležies kiekį kraujyje, naudojant geležies papildus arba pasirenkant
maisto produktus, turinčius daug geležies. Autoimuninės ligos gydomos
gliukokortikosteroidais, imunoglobulinais. Virusinės kepenų infekcijos –
hepatitai – gydomi antivirusiniais vaistais. Tulžies pūslės akmenligė,
navikai gydomi chirurginiu būdu.